Praėjusiais metais į universitetus įstojo beveik dvigubai daugiau studentų, nei į kolegijas. Visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, kad studijos universitete yra prestižinės, o kolegijoje – antrarūšės. Tačiau dabartinės ekonomikos sąlygos lemia, jog prieš darbdavį visi tampa lygūs.

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Dainiaus Dikšaičio teigimu, priežasčių, kodėl universitetai populiarumu daugeliu atvejų lenkia kolegijas yra ne viena. „Pagrindine įvardyčiau visuomenėje vis dar pakankamai gajų mitą apie universitetinio mokymo prestižiškumą“, – teigia jis. LSS prezidentui antrino ir Lietuvos studentų atstovybių sajungos (LSAS) prezidentas Arūnas Mark. Jo teigimu, Lietuvoje vis dar pernelyg sureikšminta „stojimo į universitetą“ būtinybė. „Žmogus į mokslo „konvejerį” įžengia būdamas dar vaikas, o jį palieka jau subrendęs asmuo. Tradiciškai šiame „konvejeryje“ pilnaverčiais pripažįstami tik „galutiniai produktai“ – studentai, turintys universitetinį išsilavinimą.

Visi kiti mūsų visuomenėje dažnai vertinami kaip vienokios ar kitokios „atliekos“, – svarstė A.Mark.

Kita vertus, Skandinavijos šalyse, į kurias Lietuva dažnai lygiuojasi, situacija yra analogiška. Švedijoje ir Norvegijoje buvo imtasi priemonių, siekiant padidinti kolegijų populiarumą, tačiau jos nebuvo veiksmingos. „Mokiniai norėdami stoti į universitetą, jau 10 klasėje turėdavo stoti į gimnazijas, tik jas baigusiems buvo sudaryta galimybė stoti į universitetą. Tačiau tokie pakeitimai nesustabdė norinčiųjų mokytis universitete. Ir dabar studentų skaičius Skandinavijos universitetuose yra didesnis nei kolegijose“, – pasakojo sociologas Vylius Leonavičius.

Universitetų „prestižas“ – sovietinių laikų palikimas

Kolegijų nuvertinimą Lietuvoje sociologas laiko sovietiniu palikimu: „Universitetinis išsilavinimas jau sovietiniais laikais buvo laikomas prestižiniu, nes suteikė aukštesnę poziciją visuomenėje, galimybę pereiti iš žemesnio sluoksnio į aukštesnį. Universitetinis išsilavinimas sovietinėje sistemoje taip pat suteikė galimybę prieiti prie ribotų resursų, kurių tuo totalinio deficito laiku buvo.“ V.Leonavičiaus teigimu, šiuo metu visuomenėje geresnį vardą universitetai turi dėl panašių priežasčių: universiteto diplomas leidžia užsitikrinti aukštesnę vietą visuomenėje, užimti aukštesnes pareigas, kurios yra materialiai ir statuso požiūriu gerai vertinamos. Tuo tarpu kolegijos suteikiaprofesiją, galimybę įsidarbinti, bet tai yra tik tam tikros kategorijos profesija ar tam tikros kategorijos statusas.

Įsidarbinimo galimybės – beveik vienodos

Nepaisant to, kad universitetinis išsilavinimas visuomenėje tebelaikomas prestižiniu, Darbo biržos duomenimis, universitetų absolventų įsidarbinimo skaičius yra tik nežymiai didesnis. Per 2009 metus Darbo biržoje buvo įregistruota 18,7 tūkst. aukštųjų mokyklų absolventų. Iš jų įdarbinta 37 proc. universitetų absolventų ir 34 proc. kolegijų absolventų.

Pernai atlikta Darbo biržos apklausa atskleidė, kad specialistų kvalifikaciją, kaip vieną iš darbdavio pasirinkimą nulemiančių veiksnių, vertina tik kas ketvirtas darbdavys. 17 proc. vertina jų pažįstamų arba autoritetingų žmonių rekomendacijas. „Sumažėjus darbo paklausai ir išaugus pasiūlai, darbdaviai, turėdami galimybę rinktis iš didelio skaičiaus kandidatų, kelia didesnius reikalavimus asmens praktiniam pasirengimui“, – teigė Asta Vinskaitė, Lietuvos darbo biržos Darbo rinkos paslaugų ir stebėsenos skyriaus vyresnioji specialistė.

Komentarai

Vardas *
Apsaugos kodas   

Siųsti komentarą