Sukaupti visas žmonijos žinias vienoje vietoje, o po to leisti tai pačiai žmonijai šiomis žiniomis naudotis – sena idėja.

Istorijos vadovėliuose galėtume paskaityti apie Aleksandrijos biblioteką – didžiausią tuomet egzistavusį informacijos archyvą. Arba „Yongle“ enciklopediją – milžinišką kinų kūrinį, sudarytą iš 11095 tomų, kartu  užėmusių 40 kubinių metrų. Pasaulinis žiniatinklis (angl. world wide web) taip pat buvo kurtas siekiant susieti atskirus padrikos informacijos gabalus ir suteikti kiekvienam galimybę ta informacija naudotis.

Nuo nuogų krūtų iki enciklopedijos

Galėtume sakyti, kad „Wikipedia“ gimė JAV kompanijoje „Bomis“. Pastaroji be „visko ir nieko“, kuo tuo metu užsiėmė dauguma Šiaurės Amerikos IT kompanijų, nesibodėjo platinti ir geltonosios spaudos naujienų apie įžymybes bei erotinių nuotraukų. Vis dėlto „Bomis“ įkūrėjai Jimmy’s Walesas ir Timas Shellas nusprendė, kad reiktų pabandyti sukurti enciklopediją internete, kurioje straipsniai būtų rašomi ir tikrinami autoritetingų šaltinių – taip 2000 m. kovą gimė „Wikipedia“ pirmtakė „Nupedia“. Projektas nebuvo labai sėkmingas – per pirmus metus autoriai „išspaudė“ tik 12 straipsnių, o „Nupedia“ uždarymo dieną buvo galima rasti 24.

Larry’s Sengeris, vienas iš „Nupedios“ (Nupedia – angl.) redaktorių, nusprendė kolegoms pasiūlyti sukurti „Wiki“ tinklalapį, kurio turinį kurtų internautai; vėliau neva būtų galima šį turinį patikrinti ir įkelti į „Nupedią“. Iš pradžių manęs, kad idėja nevykusi, Larrio bendradarbis J.Walesas nusileido ir 2001 m. sausio 15 d.  wikipedia.com pradėjo veikti.

J.Walesas keliems draugams nusiuntė elektroninį laišką kviesdamas apsilankyti ir apie ką nors parašyti – juk tai užimtų tik 5 ar 10 minučių! Projekto autoriai tikėjosi per mėnesį sulauksią keliasdešimties straipsnių, bet vasarį jų buvo 1000, rugsėjį – 10 tūkst., o 2000 m. gale – jau apie 20 tūkst.

Spauda, komiksai ir teismai

„Wikipedia“ ryžtingai laikosi pasaulio lankomiausių tinklalapių dešimtuke (2008 m. vasarį ji yra aštunta). Išlaikyti vieną lankomiausių tinklalapių turint vien dosnių lankytojų paaukotas pajamas („tik“ apie 1 mln. JAV dolerių per metus) – nelengva, bet „Wikipedia“ įkūrėjas Jimmy Walesas yra pažadėjęs niekada šiame projekte nepublikuoti reklamos, todėl iki šiol šio pažado laikomasi.

„Wikipedia“ pastebėjo ir įsiminė jau bene visas pasaulis. Apie šį tinklalapį rašomi straipsniai, piešiami komiksai, ginamos disertacijos. Šiame tinklalapyje paskelbtą informaciją sau leidžia cituoti ne tik tingūs studentai, bet ir didelės bei rimtos žiniasklaidos kompanijos. Straipsnių ištraukos dažnai skaitomos net įvairiuose JAV ir kitų šalių teismo posėdžiuose.

Informacijos patikimumas

Lietuvos akademinėje padangėje bene visuotinai priimta, kad prie išnašų paminėti nuorodą į „Wikipedią“ – neprofesionalu, nepatikima ar mažų mažiausiai nemadinga. Apie šios enciklopedijos patikimumą dažnai diskutuojama. Jimmy Waleso požiūris į tokias diskusijas labai konkretus: „Necituokite enciklopedijos“.

Kita pusė teigia, kad didžiausios pasaulio enciklopedijos (kokia yra „Wikipedia“) turinys nėra jau toks tragiškas.

Mokslo žurnalas „Nature“ atliko tyrimą: palygino keliasdešimt „Wikipedios“ straipsnių moksline tema su analogais britų „Encyclopжdia Britannica“. Rezultatai nustebino abi puses: kiekviename atvirosios  enciklopedijos straipsnyje vidutiniškai buvo keturios klaidos, „Britannica“ – trys.

Gnomai, troliai ir biurokratai

Kas būtent paskatino dešimtis tūkstančių vartotojų sutelkti jėgas ir visų kalbų „Wikipedia“ enciklopedijose sukurti per 9 milijonus straipsnių, gerai nežino niekas. Lietuvis Domas Mituzas, „Wikipedia“ techninės dalies administratorius, tai paaiškina paprastai: „Dauguma žmonių yra geri“. Jo nuomone, visi šie lankytojai supranta gerus ir toliaregiškus „Wikipedia“ siekius ir stengiasi prisidėti prie visuotinės gerovės.

„Wikipedia“ gyvenimas vyksta vadinamuosiuose „aptarimų“ puslapiuose, kuriuose straipsnio autoriai diskutuoja dėl turinio. Ten visi lygūs: tokį patį žodį turi ir mokslų daktaras, ir penkiolikmetis. Dalis vartotojų, kurie daro tik labai nedidelius pakeitimus, gauna „wikignomų“ pravardes. „Wikitroliai“ stengiasi kurstyti karštus, bet  beprasmius ginčus ir taip įaudrinti vykstančią diskusiją.

Nusipelnę „Wikipedia“ redaktoriai tampa „administratoriais“ – jiems suteikiama teisė padėti prižiūrėti „Wikipedia“ iš techninės pusės. Be administratorių, „Wikipedia“ dar yra ir vadinamųjų klerkų bei biurokratų, kurie padeda sprendžiant įvairius vartotojų ginčus.

„Vikipedija“ ir „Vikipedėjė žemaitiu kalbuo“

Lietuviškoji „Wikipedia“ versija („Vikipedija“, lt.wikipedia.org) buvo sukurta 2003 m.. Po pirmojo straipsnio projektas metus snaudė, o vėliau, staiga atgijęs, sukaupė per 61 tūkst. straipsnių – tiek jų ten yra dabar.

Bene labiausiai išvystyta ir gausiai iliustruota tema – biologija. „Vikipedija“ kiekvieną mėnesį skelbia „Savaitės iniciatyva“ ir „Mėnesio šalis“. Tai – skatinimas kurti ir taisyti visus straipsnius, susijusius su tam tikromis temomis.

Pasirodo, wiki technologija gali padėti plėtoti ne tik normatyvines, „oficialiasias“ kalbas, bet ir tarmes. Bene unikaliausias „Wikipedia“ projektas – „Vikipedėjė žemaitiu kalbuo“, „Wikipedia“ žemaičių kalba (bat-smg.wikipedia.org). Iš pirmo žvilgsnio keistai ar net juokingai atrodantis tinklapis nepasiduoda ir skverbiasi į šviesą - jau parengti arba bent jau pradėti rengti straipsniai populiariomis temomis.

 Faktai ir skaičiai

• Angliškoje „Wikipedios“ versijoje yra daugiau nei 2 mln. straipsnių, todėl ji laikoma didžiausia kada nors sukurta enciklopedija žmonijos istorijoje;
• per metus išlaikyti „Wikipedią“a kainuoja apie 1 mln. JAV dolerių;
• „Wikipedia“ – vienintelis nekomercinis pasaulio lankomiausių tinklapių dešimtuke esantis tinklalapis;
• jei „Wikipedioje“ būtų rodomos reklamos, enciklopedija per metus uždirbtų apie 580 mln. JAV dolerių;
• vienas iš „Board or Trustees“ narių ir „Wikipedios“ technologas yra lietuvis Domas Mituzas;
• „Wikipedia“ cenzūruojama Kinijoje, Irane ir Tunise;
• „Uncyclopedia“ (uncyclopedia.org) yra drąsi ir dažnai net absurdiška „Wikipedios“ parodija;
• jeigu išspausdintumėme visus angliškoje „Wikipedios” versijoje esančius straipsnius, jie sudarytų apie 726 knygas, kurių kiekvienoje būtų po 500 psl.;
• visą „Wikipedios“ turinį galima atsisiųsti ir įsirašyti. Deja, tam reikėtų LABAI DAUG vietos;
• vieni pirmųjų „Wikipedios“ straipsnių – „UuU“ ir „List of female tennis players“. Milijonasis – apie Glazge esančią traukinio stotelę;
• į „Wikipedios“ serverius kreipiamasi iki 50 tūkst. kartų per sekundę.

Komentarai

Vardas *
Apsaugos kodas   

Siųsti komentarą