Nors apeliacijos – ne naujas dalykas, studentų, kurie pasiryžta jas rašyti, nėra daug. Kai kurie jas parašę, įsivelia į konfliktus su dėstytojais, tačiau patenkintų apeliacijų atvejai skatina jas rašyti.

Vilniaus universiteto Verslo informacijos vadybos IV kurso studentas Jurgis kartu su 8 savo bei 3 informologijos IV kurso studentais parašė apeliaciją dėl Komunikacijos fakulteto dėstytojos egzamino vertinimo. Apeliacijoje jie nurodė, kad dėstytoja padarė procedūrinį pažeidimą –  nei pirmosios paskaitos metu, nei prieš egzaminą neįspėjo studentų, jog egzaminas bus išlaikytas tik jei testo įvertinimas bus ne mažesnis nei 50 procentų.

„Be to, kad dėstytoja ne viską pasakė apie galutinio įvertinimo sudėtį, klausimai ir atsakymai teste buvo dviprasmiški“, – pasakojo studentas Jurgis.
Apeliacinė komisija patenkino ketvirtakursių apeliaciją. „Per trejus mano darbo komisijoje metus tai vienas iš grubiausių egzaminų procedūrinių pažeidimų. Nekorektiškai suformuluoti klausimai ir atsakymai. Teste iš kelių atsakymų variantų reikėjo pasirinkti vieną, kai teisingi buvo keli“, – SE sakė Apeliacinės komisijos pirmininkė Vita Mozūraitė.

Ne pirmoji apeliacija

Komisija nusprendė, kad vertinimai yra panaikinami ir studentai turės perlaikyti egzaminą. „Kai kurie reikalavo, kad jiems būtų leista perlaikyti egzaminą, dalyvaujant komisijai, o kiti tenorėjo, kad būtų pakeltas įvertinimas. Parašiau, kad jiems reikia perlaikyti egzaminą ir jie spruko į krūmus“, – sakė V. Mozūraitė.
Dėstytoja, dėl kurios darbo studentai rašė apeliacijas, sakė, jog studentams ji apie egzamino vertinimą buvo viską sakiusi, tiesiog nebuvo to pateikusi raštu. Dėstytoja, nenorėjusi, kad jos pavardė būtų minima straipsnyje, paaiškino, kad dauguma apeliaciją rašiusių studentų paskaitų nelankydavo, o į seminarus  „atnešdavo tik kūnelį“. Ji SE parodė studentų rašytas apeliacijas ir akcentavo, kad jos buvo parašytos „copy–paste“ principu, nors studentai buvo gavę ne tokius pačius klausimus ir atsakę skirtingai. „Pernai jie irgi rašė apeliaciją, bet ji buvo atmesta ir dar visi „gavo per užpakalį“ nuo fakulteto vadovybės“, – pasakojo dėstytoja. „Apeliacijas reikia rašyti, tačiau tai reikia daryti atsakingai“, – paaiškino dėstytoja.

Konfliktas tęsiasi

Studentai buvo nepatenkinti ne tik egzaminų įvertinimais, bet ir pačiu dėstytojos bendravimu su studentais. Dėl to jie Komunikacijos fakulteto dekanui Andriui Vaišniui pateikė skundą. Jame buvo minima, jog „kurso metu, dėstytoja, dažnai primindavo rašytą skundą  ir dėl to priekaištaudavo, argumentuodama tuo, jog studentai neturi potencialo mokytis ir apskritai jiems tai nėra įdomu, ir kad derėtų pradėti mokytis užuot rašius skundus administracijai, todėl atmosfera seminarų metu nuolatos būdavo įtempta“. Taip pat skunde nurodė: „Dėstytoja nepriimdavo jokios kritikos ir labai emocionaliai reaguodavo, kada studentai paprašydavo sukonkretinti seminaro užduotį. Visos nuomonės, kurios neatitiko dėstytojos nuomonės, buvo atmetamos ir ignoruojamos. Į užduotus klausimus nebuvo atsakoma ar bandoma juos aiškinti“. Šiuo metu skundas yra nagrinėjamas, todėl fakulteto dekanas A. Vaišnys nenorėjo komentuoti situacijos.
„Dėstytojai nėra bepročiai. Tarp jų ir studentų turi išlikti darbiniai santykiai. Aš studentų nei myliu, nei nekenčiu. Tikrai neėmiau į juos žiūrėti kitaip dėl to, kad jie pernai parašė apeliaciją“, – komentavo dėstytoja.

Apeliacijų daugėja

VU Komunikacijos fakulteto Apeliacinė komisija per šią sesiją sulaukė 34 apeliacijų, kai pernai abiejų sesijų metu jų buvo 8. Komisijos pirmininkės manymu, tam įtakos turėjo šiais metais įsigaliojęs įstatymas, kuris numato mokestį už mokslą studentams, kurių vidurkis yra mažesnis nei 8 balai. „Nuostatose matau daug spragų. Jas reikėtų keisti“, – sako V. Mozūraitė, tačiau ragina studentus prieš rašant apeliaciją nueiti pas jį blogai įvertinusį dėstytoją. „Kartais dėstytojai tiesiog apsirinka skaičiuodami balus ir sutinka pakeisti vertinimą“.
Saulius, VU ketvirtakursis informologijos studentas, apeliaciją rašė dėl procedūrinių ir vertinimo  tvarkos pažeidimų bei dėl neteisingo įvertinimo. „Kiekvienam egzaminui atsakingai  ruošdavausi ir siekdavau aukščiausio įvertinimo“, – pasakoja studentas. Pasak Sauliaus, kad nereiktų rašyti apeliacijų, studentai ir dėstytojai neturėtų būti priešiškai nusiteikę vieni kitų atžvilgiu. Antrakursis informologas Vaidas Jakutis sakė: „Mano kurso draugai ir aš patyrėme, kad
kartais apeliacijos neteisybės nepakeičia nė trupučio, tiesiog įsisuki į biurokratijos
sraigtelius, kur tave stengiasi sumalti į miltus”.

Yra, kas padeda

Trečiakursė VU Teisės fakulteto Monika Silkartaitė nemokamai konsultuoja studentus, kaip rašyti apeliacijas. „Seniau ir pati suredaguodavau apeliacijas prieš pateikiant apeliacinei komisijai, tačiau dabar to daryti nebegaliu, nes pati esu komisijos narė”, – sakė Monika. SE mergina sakė, kad geros apeliacijos iš esmės yra visos labai panašios – trumpai nusakoma egzamino esmė, su kokiais įvertinimais nesutinkama ir pateikiami svarūs argumentai. Monika prisimena studentus, kurie kreipėsi pagalbos: vienas apeliacijas norėjo rašyti kone dėl kiekvieno įvertinimo, apeliacija jam buvo tiesiog galimybė pasikelti pažymį, kitas argumentavo, jog dėstytojas vertindamas atsižvelgė į studento lytį. „Kai kurios apeliacijos labiau primena rašinėlius apie tai, koks blogas ir subjektyvus yra dėstytojas, o apie patį egzamino darbą beveik nieko neužsimenama“.
Kitų fakultetų studentų Monika sako nekonsultuojanti, nes nėra išstudijavusi kitų fakultetų apeliacinių komisijų nuostatų ir nesijaučia kompetentinga padėti.

Komentarai

Vardas *
Apsaugos kodas   

Siųsti komentarą