Rugpjūčio viduryje Finansų ministerija su penkiais bankais („DnB Nord“, „Swedbank“, „Snoras“, „Nordea“ ir „Šiaulių bankas“) pasirašė sutartis dėl studentų paskolų. Paaiškėjus, jog paskolų palūkanų normos sieks apie 10–11 proc. litais arba maždaug 3,5 proc. eurais, kilo didelis ažiotažas. Numalšinti studentų pasipiktinimo nepadėjo net Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus pažadas, jog studijų metu palūkanų norma studentams bus tik 5 proc., o likusią dalį kompensuos Vyriausybė. Po studijų studentams vėl teks mokėti 10–11 proc. siekiančias palūkanas. Ministro pažadėta nuolaida galios tik paskolas studijų kainai sumokėti pasiėmusiems studentams. Pasiskolinusiems pragyvenimui ar studijoms užsienyje visą paskolos grąžinimo laikotarpį teks mokėti 10–11 proc. palūkanas.

Nuo keliasdešimt iki kelių šimtų litų siekiančias palūkanų įmokas studentas privalės mokėti dar studijuodamas. Pavyzdžiui, LSAS skaičiuoja, jog studentui imant vidutinio dydžio paskolą – 30 tūkst. litų – mėnesinė palūkanų įmoka studijų metais sudarys apie 125 litus, o pabaigus studijas – apie 300 litų per mėnesį. Imant tokią paskolą ir mokant iki 11 proc. palūkanų teks gražinti beveik dvigubai didesnę sumą nei paimta paskola, teigia LSAS.

Pačią paskolą reikės pradėti grąžinti ne vėliau kaip praėjus metams nuo studijų baigimo ir ji privalės būti grąžinta per 15 metų. Paskolos grąžinimo laikotarpiu paskolos mokėjimas, atsižvelgiant į asmens pajamas, galės būti atidėtas. Bedarbiams asmenims ar asmenims, auginantiems vaiką, iki jam sueis treji metai, paskolos grąžinimo atidėjimo metu skaičiuojamos palūkanos bus apmokamos iš valstybės lėšų. Kredito įstaigai ir paskolos gavėjui susitarus, paskolos mokėjimas galės būti atidėtas ir kitais atvejais. Nuo paskolos ar jos dalies grąžinimo galės būti atleidžiami asmenys, pripažinti nedarbingais, negalintys paskolos grąžinti dėl neįgalumo, ligos ar sužalojimo.

 

 

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis apie naująją paskolų sistemą kalba atsargiau ir sako, jog jos sąlygas vertinti bus galima tik pasibaigus pirmiesiems metams, kuomet ši valstybės remiamų paskolų sistema buvo pradėta taikyti. 

„Naująją tvarką vertiname kaip tobulintiną įvairiais atžvilgiais, tačiau ne beviltišką“, – elektroniniame laiške „Studentų erai“ rašo LSS prezidentas. „Akcentuojame būtinybę studentams suteikti objektyvią informaciją apie skirtingų bankų teikiamas valstybės remiamas paskolas, pliusus ir minusus pasirenkant paskolos teikėją, valiutą ir kt.“ D. Dikšaitis vardija privalumus, kuriuos suteikia nauja paskolų sistema studentams: „Bene pagrindinis privalumas tas, jog šiais metais pretenduoti į paskolas galės daugiau studentų ir bus galimybė gauti gerokai didesnę paskolą nei iki šiol. Teigiamai vertinami ir kiek trumpesni paskolos išdavimo terminai bei galimybė už studentą paskolą grąžinti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.“

 

 

Sąlygos privertė apsigalvoti kai kuriuos už mokslą mokančius studentus. „Aš įstojau į mokamą vietą, norėjau imti paskolą, tačiau pamačiau, kad neapsimoka. Sąlygos netenkina ir kažkaip baisu. Išgąsdino tos palūkanos, kurios, kaip supratau, yra didesnės negu buvo žadėta. Dalį palūkanų reikia atiduoti studijų metais – tai tikrai yra sunku, kai nedirbi“, – „Studentų erai“ pasakoja Vilniaus universiteto archyvistikos pirmakursė Ramunė Averkaitė.

 

 

Šiuo metu studentai vis dar teikia paraiškas paskoloms gauti. Per dvi savaites nuo rugpjūčio 27 d. Valstybinio mokslo ir studijų fondo internetinėje svetainėje užsiregistravo 3516 studentai. Norintys gauti paskolą galės registruotis iki spalio 4 d. Spalio 19 d. bus paskelbtas studentų, kuriems

siūloma sudaryti valstybės remiamų paskolų sutartis, sąrašas. Sutartys su bankais bus pasirašomos nuo spalio 19 d. iki lapkričio 13 d. 

Šiais metais bankai studentams suteiks 120 mln. litų valstybės garantuojamoms paskoloms. Iki tol paskoloms iš biudžeto buvo skiriama šešis kartus mažesnė – 20 mln. litų suma.

Studentai gali imti trijų rūšių valstybės remiamas paskolas: paskolą studijų kainai sumokėti, paskolą gyvenimo išlaidoms, paskolą dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis. Bendra vieno studento imamų paskolų suma neskaičiuojant palūkanų turi neviršyti 50 tūkst. litų.

 

 

Skaičiuojama, jog kasmet paskoloms valstybė išleis vis daugiau. Šiemet bankams garantuojama 100 mln. litų, o už palūkanas teks pakloti pusantro milijono litų. Kitais metais lėšų poreikis atitinkamai didės iki 600 mln. litų paskolų garantijai bei apie 10 mln. litų palūkanų kompensavimui. Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Daujočio, valstybė švaisto pinigus juos išleisdama paskoloms. „Skiriant tokias lėšas ne bankams, bet tiesiogiai universitetams, jas pridedant prie dabar iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų, ir reformavus universitetų vidinį valdymą, kad jis užtikrintų tinkamą savireguliaciją, Lietuvos universitetai be jokių mokesčių už studijas suklestėtų ir pradėtų konkuruoti dėl protų Europos rinkoje“, – komentare „Kam naudinga vyriausybės palaiminta paskolų už studijas sistema?“ (Delfi.lt) rašo profesorius.

Anot LSAS, paskolų sistema bankuose yra netvari. Studentų atstovai siūlo jos atsisakyti. „Lietuvai saugiau būtų turėti valstybinį studijų paskolų fondą nei paskolas studentams teikti per komercinius bankus“, – pranešime spaudai teigia LSAS.

 

 

Kiekviena šalis formuoja savo studentams paskolų sistemą atsižvelgdama į finansines galimybes ir studijų modelį. Esant tokiai ekonominei situacijai, suformuoti labai geras sąlygas būtų tikras iššūkis. Laikas kurti naują paskolų sistemą nebuvo pats palankiausias. Tikrai nesutikčiau, kad sąlygos yra prasčiausios. Europoje yra šalių, kur palūkanos grąžinamos studijų metu. Jau vien tai gerai, kad valstybė suteikia garantiją. Reikia pasakyti, jog kai kuriose valstybėse iš viso nėra sukurtos paskolų sistemos studentams.

 

Reikėtų pasakyti vieną dalyką – seniau studentai visą studijų kainą mokėjo iš savo kišenės, paskolų studijoms apmokėti nebuvo. Reikia atsakingai žiūrėti, ar galėsi padengti studijų kainą, ar ne. Palūkanos nėra didelės, eurais jos nesiekia net 4 eurų. Jei studentas gerai mokysis, galbūt gaus skatinamąją stipendiją, galbūt tėvų paramą, iš kurių galėtų mokėti palūkanas. Tai geresnės sąlygos nei prieš tai.

 

Atsakymas paprastas: kitos išeities neturėjome. Neturime galimybės paskolinti reikiamos sumos studentams iš valstybės lėšų, todėl pasitelkėme į pagalbą komercinius bankus. Iki šiol valstybė studentams suteikdavo 20 mln. litų paskolų, šiais metais suma šešis kartus didesnė. Jei ekonomika kils, paskolų sistema gali būti tobulinama. Tačiau kol kas tam nėra išteklių. 

 

Šalis	Palūkanų norma
Airija	0-2%
Portugalija	1 %
Prancūzija	1 – 2,5 %
Nyderlandai	4, 17 %
Estija	5 %
Lietuva	5 % (studijų metu) ir 10 – 11 % (po studijų)

Šalys, kuriose studentai paskolas gauna be palūkanų (palūkanų norma yra 0 %): Didžioji Britanija, Vokietija, Norvegija, Švedija, Vengrija, Slovėnija, Danija. LSAS inf.