Vienas naujausių jungimo pavyzdžių – Klaipėdos valstybinė kolegija, kuri atsirado Klaipėdos kolegiją sujungus su Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija. Klaipėdos kolegijos direktorė Antanina Šereivienė tvirtino, kad, siekiant optimizuoti mokslo įstaigas, sujungti jas buvo siūloma jau seniai. „Anksčiau buvo planų sujungti visas Klaipėdoje esančias kolegijas į vieną bendrą, tačiau šiais metais sujungtos tik dvi. Tikimės, kad rezultatai bus geri“, – kalbėjo pašnekovė. Pasak jos, prieš sujungimą buvo apklausti abiejų kolegijų studentai. Dauguma jų pritarė planuojamiems pasikeitimams. A. Šereivienė negalėjo pasakyti, kokios bus realios šio sujungimo pasekmės. „Kol kas jaučiami tik psichologiniai sunkumai dėl to, kad sujungtos dvi skirtingos bendruomenės. Bet tai yra laikina, nė viena reforma nepraeina be tokių nesklandumų. Mes stengiamės išklausyti visus ir problemas spręsti taip, kad būtų gerai kiekvienam“, – teigė Klaipėdos kolegijos direktorė.

 

 

Kitokio pobūdžio sujungimas įvyko Kaune: prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) teologijos fakulteto prijungta Stasio Šalkauskio kolegija. „Iniciatyvą parodė kolegija, nes jiems buvo paranku prie mūsų prisijungti. Kadangi didžiąją dėstytojų dalį kolegijoje sudarė mūsų dėstytojai, savų patalpų ji neturėjo, o studijuojančių skaičius siekė vos kelias dešimtis, išlaidų prijungiant kolegiją beveik nebuvo“, – sakė VDU prorektorius Juozas Augutis. Jis paaiškino, kad S. Šalkauskio kolegijos studentai dabar priklauso VDU teologijos fakultetui. Studentų, pradėjusių studijas kolegijoje, o baigsiančių universitete, diplomuose bus įrašyta, jog absolventas baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 

 

 

Jungimai Klaipėdoje ir Kaune vyko šį rudenį. Prieš metus įvyko Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos bei Vilniaus technikos kolegijos sujungimas. Po jo vietoje dviejų kolegijų atsirado viena – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (VTDK). Šios įstaigos Strateginės plėtros centro direktorė Ana Aleknavičienė sako, kad jungimas įvyko siekiant optimizuoti veiklą ir suteikti kuo geresnes sąlygas studentams įgyti kokybišką išsilavinimą: „Mes po truputį jungiame panašių krypčių studijų programas, kad nebeliktų perteklinio skaičiaus. Nes, mūsų manymu, geriau viena gera programa nei daug ne tokių gerų“. A. Aleknavičienė dar negalėjo įvardyti šio sujungimo galutinio rezultato, nes, pasak jos, praėję vieni metai yra dar per mažas laiko tarpas. „Atrodo, kad viskas gerai, studentai kooperuojasi, po truputį vykdome studijų programų optimizavimą. Problemų kol kas dar nesimato, tikimės ir nepasimatys“, – teigė pašnekovė. Ji pridūrė, kad studentams dėl pasikeitusios valdymo sistemos atsiranda problemų tvarkant dokumentus, tačiau viskas yra greitai išsprendžiama. „Žinoma, yra natūralių problemų, tokių kaip organizacinė kultūra. Tačiau taip būna po kiekvieno pasikeitimo, todėl atsiradę nesklandumai greitai turėtų išnykti“, – kalbėjo VTDK atstovė. 

 

 

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Profesinių studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas sako, kad tokie jungimai vyksta ar yra planuojami dėl daugelio priežasčių: „Pirmiausia tai ekonominės priežastys. Mažai įstaigai yra sunkiau koncentruoti lėšų naudojimą nei didelei. Be to, didesnėje švietimo įstaigoje studentai turi didesnes galimybes rinktis studijas bei gauti jas kokybiškesnes.“ Pašnekovas kaip vieną iš jungimą skatinančių veiksnių įvardija ir konkurencinę kovą. „Mažiesiems yra sunku konkuruoti, ypač tarptautinėje erdvėje. O dabar kiekviena aukštoji mokykla nori priktraukti studentų iš užsienio. Po sujungimo jie bus gerokai patrauklesni tiek lietuviams, tiek užsieniečiams“, – kalbėjo A. Levickas. Jis tvirtino, kad ten, kur daugiau specialistų, stipresnės mokslo katedros, lengviau sprendžiami įvairūs klausimai. Kita vertus, ŠMM atstovas pripažįsta, jog tokios reorganizacijos nepraeina be nesklandumų. Didelę instituciją valdyti sunkiau nei mažą, iškyla problemų ir reikia pertvarkyti visą valdymo sistemą. Tačiau A. Levickas pridūrė, kad didžiausias nesklandumas, su kuriuo tenka susidurti jungimą patiriančių institucijų bendruomenėms, yra skirtingų kultūrų sujungimas. „Jungiasi ne tik dvi mokslo įstaigos, bet ir du kolektyvai, kurie turi skirtingas vadovavimo, bendravimo kultūras“, – pabrėžė jis.

 

 

Šiaulių universitetas (ŠU) paneigė gandus apie Šiaulių universiteto ir Šiaulių kolegijos jungimą. „Mūsų universiteto rezultatai po krepšelių dalybų yra geresni nei mes tikėjomės, todėl mums visiškai nereikia su kuo nors jungtis“, – sakė Sigita Inčiūrienė, laikinai einanti ŠU Ryšių su visuomene skyriaus direktorės pareigas. Tačiau pašnekovė pripažino, jog jau yra numatytas fakultetų jungimas: „Taupydami bei siekdami pagerinti studijų programų kokybę, planuojame reorganzuoti fakultetus, jungti panašias programas“. Pasak S. Inčiūrienės, po šio pasikeitimo studijos bus labiau koncentruotos, studentams bus lengviau atsirinkti, ką mokytis, vadovybei kelti dėstytojų kvalifikaciją. „Galų gale, būsime kokybiškesni ir patrauklesni studentams“, – reziumavo S. Inčiūrienė.

 

Kitų kalbintų kolegijų atstovai gandų apie galimą jungimą nekomentuoja arba teigia, jog kol kas tokių priemonių, kad išsilaikytų, jiems nereikia.