Beveik 70 proc. apklaustų studentų nemano, kad jų mityba yra sveika – tokią statistiką atskleidė rugsėjo mėnesį atlikta „Studentų eros“ apklausa. Pagrindinės prastos mitybos priežastys – noras pavalgyti kuo pigiau ir greičiau, nekreipiant dėmesio į maisto kokybę. Sveikos mitybos specialistas Rimantas Stukas įspėja, kad tokie valgymo įpročiai gali iššaukti rimtus susirgimus.

Monika Šimkutė, studijuojanti finansų ekonomiką Mykolo Romerio universitete (MRU), pasakojo apie pasikeitusius valgymo įpročius atvykus studijuoti į Vilnių. „Įpratau valgyti greitai paruošiamą maistą ir pusgaminius, labai retai valgau šiltą maistą, pvz. sriubas, mėsą, košę“. Dėl tokios mitybos mergina, kelis kartus apsinuodijusi, kentėjusi skrandžio skausmus. „Tuo metu, kai turėjau problemų, dažniausiai pirkdavau pigų maistą“, – taip pagrindinę problemų priežastį įvardija studentė. Sveikatos problemos privertė M. Šimkutę pakeisti požiūrį į mitybą: „Po to ėmiau vengti pusgaminių, labiau sekti, ką perku ir valgau“, – teigė studentė.Šiuo metu maistą ji dažniau gamina namie pati ir sveikatos problemomis nebesiskundžia.

Dažniausiai valgomi – mėsa ir makaronai

MRU studentės pavyzdys – tik vienas iš daugelio. „Studentų eros“ daryta apklausa parodė, kad didžioji dalis (46 proc.) respondentų (iš viso atsakė 682 studentai) pirmenybę teikia produkto kainai, o ne skoniui (28 proc.) ar sudėčiai (24 proc.). Ypač dėmesio vertas ir kitas su tuo susijęs faktas – net 70 proc. studentų savo mitybą laiko nesveika arba abejoja, jog ji yra sveika. 30 proc. respondentų teigė dėl prasto maitinimosi susidūrę su sveikatos problemomis.

Kaip dažniausiai valgomą maisto produktą studentai nurodė mėsą t. y. dešreles, kotletus, kepsnius ir kitus mėsiškus patiekalus. Antroje vietoje – makaronai, trečioje – sriubos, ketvirti – įvairūs sumuštiniai, penktoje – bulvės.

Sveikos mitybos specialistas doc. dr. Rimantas Stukas teigė, kad iš pirmo žvilgsnio studentų mityba atrodo nebloga. Valgydami mėsą jie gauna pakankamai baltymų, geležies. Ką tik išvirtos bulvės yra vitamino C ir energijos šaltinis. „Tačiau šiame racione pasigendu daržovių. Lietuvos gyventojai paprastai suvalgo tik pusę rekomenduojamo jų kiekio. Kad maisto racionas taptų visavertiškesnis, studentams būtina jį papildyti šviežiomis daržovėmis. Nebūtina ieškoti egzotiškų daržovių ir vaisių, užtenka kopūstų, morkų ar obuolių. Taip pat būtina gerti kuo daugiau vandens, kitų skysčių“, – patarė R. Stukas.

Problema ta, kad dažnai studentai taupydami laiką renkasi sintetinius produktus: sriubas ar bulvių košes iš pakelių. Toks maistas neturėtų tapti kasdieniu patiekalu, nes jame yra daug nenatūralių maisto priedų, kenkiančių sveikatai.

Dėl netinkamos mitybos gresia ligos

Mitybos specialistas pridūrė, kad studentams valgiaraštį reikėtų papildyti rupiom kruopom, tačiau rečiau valgyti manus ir ryžius. Skubantiesiems jis rekomendavo greitą bei sveiką receptą: iš vakaro nusiplauti grikių kruopas, jas užpilti šaltu vandeniu, o ryte beliks košę trumpai pašildyti.

„Neturėdami laiko gamintis maistą, studentai dažnai nusiperka šaldytų produktų. Toks maistas praktiškai nepraranda savo maistinės vertės, tačiau nuolatos perkant paruoštą vartoti maistą arba pusfabrikačius, mitybą tampa nevisavertė“, – teigė R. Stukas.

Studentams nesveikai valgant, gresia įvairūs susirgimai. Jei valgiaraštyje mažai vaisių ir daržovių, gali trūkti vitaminų, kai kurių mineralų, todėl nusilpsta imuninė sistema, sumažėja atsparumas įvairioms peršalimo, infekcinėms ligoms, sumažėja darbingumas. Vėliau gali atsirasti ir virškinimo sistemos sutrikimų ar net aterosklerozė – dėl per didelio cholesterolio ir kitų riebalų kiekio užsikemšančios kraujagyslės.

Valgyklose – brangu

Viena iš problemų susijusių su prasta studentų mityba, yra per didelės maisto kainos aukštųjų mokyklų valgyklose. Rugsėjo mėnesį Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalis (36 proc.) aukštųjų mokyklų valgyklose besilankančių studentų mano, kad jose siūlomas maistas yra per brangus. Valgyklose lankosi beveik pusė (47 proc.) tyrime dalyvavusių studentų (iš viso tyrime dalyvavo 1132 studentai).

Per dideles patiekalų kainas įvardija ir beveik pusė (47 proc.) maitinimo įstaigose nesilankančių studentų. Kitos problemos, kurias įvardijo aukštųjų mokyklų valgyklose valgantys studentai – nesikeičiantis meniu, vegetariškų patiekalų stoka, vietų valgyklose trūkumas ir atšalęs, nešviežias maistas.

Studentų nuomonė dėl brangaus maisto valgyklose gali būti susijusi su sumažėjusiomis pajamomis. Prieš pustrečių metų daryto „Eurostudent“ tyrimo duomenimis, vieno studento vidutinės pajamos siekė 860 litų. Dabar daugiau nei pusės (55 proc.) apklaustųjų mėnesio pajamos siekia iki 400 litų, dar penktadalis gauna 401 – 600 litų mėnesinių pajamų (LSAS tyrimo duomenys).

MRU valgykla įvertinta geriausiai

To paties LSAS tyrimo duomenimis studentai didžiausiu balu įvertino Mykolo Romerio universiteto (MRU) valgyklą. Iš 28 tyrime dalyvavusių aukštųjų mokyklų gerai įvertintos ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Marijampolės bei Alytaus kolegijų maitinimo įstaigos. Mažiausius balus surinko Utenos ir Šiaulių kolegijų bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos valgyklos.

Geriausiai įvertintos valgyklos labai skiriasi vieno apsilankymo jose metu išleidžiama suma. MRU valgykloje studentai išleidžia mažiausiai – 4,7 lito, ISM išleidžiama daugiausiai – 15 litų. Vidutiniškai vieno apsilankymo metu studentai pavalgo už 8 litus.

MRU valgyklos vedėja Irena Linartienė mano, kad ši valgykla geriausiai įvertinta dėl mažų kainų ir didelio asortimento. Valgykla priklauso aukštajai mokyklai ir yra ne pelno siekianti įmonė, todėl patiekalai parduodami už savikainą. Maisto produktai perkami viešųjų konkursų būdu. „Daug dėmesio skiriame kainai ir stengiamės, kad būtų pigu“, – sakė I. Linartienė. Kepsnį ar kotletą su garnyru čia galima suvalgyti už maždaug tris litus, salotos kainuoja nuo 40 centų iki pusantro lito, sriuba – iki lito, arbata – iki 30 centų.

LSAS Socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė Ieva Dičmonaitė sakė, kad kol kas iš aukštųjų mokyklų nesulaukė jokios reakcijos į šį tyrimą. Pasak jos, situacijos gerinimas iš dalies priklausys nuo aukštosiose mokyklose esančių studentų atstovybių bei studentų iniciatyvos. Tačiau įvardinti konkrečių veiksmų, kurių bus imtasi pagerinti situciją, I. Dičmonaitė sakė negalinti.

Komentarai

Vardas *
Apsaugos kodas   

Siųsti komentarą