„Studentų eros“ apklausos duomenimis daugiau nei pusė iš 450 apklaustų studentų tvirtina, jog jiems trūksta žinių apie studentų savivaldą. Į klausimą „Ką veikia jūsų studentų atstovybė?“ kalbinti įvairių universitetų studentai dažniausiai atsakydavo taip: „Organizuoja renginius“. Akademiniai reikalai ir mokslo klausimų sprendimai likdavo nepaminėti. Nepaisant to, ta pati apklausa parodė, kad trims iš keturių studentų rūpi, kas dedasi studentų atstovybėse ir jų sąjungose.

Kaip pagrindinius studentų savivaldos organus galima išskirti studentų atstovybes (SA) ir jų sąjungas – Lietuvos studentų atstovybių sąjungą (LSAS) ir Lietuvos studentų sąjungą (LSS). Šių organizacijų tikslas – rūpintis studentais ir atstovauti jų interesams. Problema ta, jog studentams, nepriklausantiems studentų atstovybėms, dažnai yra sudėtinga perprasti šią savivaldos sistemą, jiems neaišku, ką būtent studentų atstovybės veikia.

Vilniaus universiteto studentų atstovybės (VU SA) viceprezidentė Kotryna Peilakauskaitė pripažįsta: „Apie VU SA egzistavimą žino dauguma universiteto studentų, bet kalbant konkrečiai apie veiklą – šis skaičius kol kas yra daug mažesnis.“ Anot pašnekovės, studentų švietimu yra rūpinamasi: pirmo kurso studentai gauna „Studentiško gyvenimo vadovus“, kuriuose galima rasti visą svarbiausią socialinę ir akademinę informaciją, taip pat ir duomenų apie atstovybės veiklą. Nepamirštamos ir kitos informavimo priemonės – plakatai ir neseniai universitetų koridoriuose atsiradę LCD ekranai.

„Studentų eros“ apklausos duomenimis, 14 proc. studentų visiškai nesidomi, ką veikia jų studentų atstovybės. Viena jų – MRU studentė Ignė – teigia: „Studentai užsiėmę savo reikalais, į universitetą ateina tik tada, kai kažko reikia, na nebent dar į būrelius, o daugiau jiems niekas neįdomu, nes visi turi savo asmeninių reikalų, problemų“.  Šiai nuomonei iš dalies pritaria ir K. Peilakauskaitė. Anot jos, studentai yra pasyvūs, bent jau tada, kai kalbama apie dalykus, kurie iš pirmo žvilgsnio jų tiesiogiai neliečia, nors kartais tai jiems gali turėti ilgalaikių pasekmių. „Norėtųsi, kad studentai aktyviau dalyvautų savo atstovų rinkimuose, bet net tokiuose visai Lietuvai svarbiuose procesuose kaip Prezidento ar Seimo rinkimai, studentai dalyvauja ne itin aktyviai. Visapusišką studentų aktyvumą reikia skatinti, todėl svarbu juos supažindinti su įvairiomis galimybėmis bei saviraiškos formomis: studentų savivalda, atstovavimo principais, jo reikšme, įvairiais universitetuose veikiančiais klubais, chorais, ansambliais. Svarbu, kad žmogus plėstų akiratį, tobulėtų“, - teigia VU SA viceprezidentė.

SA sprendžia problemas ir dėl tarakonų

Į studentų atstovybę studentai gali kreiptis susidūrę su įvairiais studentiško gyvenimo klausimais: kaip užsisakyti ar prasitęsti Lietuvos studento pažymėjimą, ką daryti, nespėjus pasirinkti laisvojo dalyko, teirautis apie egzaminų perlaikymus ir t.t. VGTU SA narė Lina Jasaitė pasakoja, jog yra tekę spręsti net ir netikėčiausias studentų bėdas. „Jeigu ateina studentas ir sako, jog jo bendrabutyje yra tarakonų, tai mes bandome spręsti šią problemą, skambiname bendrabučio administracijai, stengiamės padėti,“ – teigia VGTU SA atstovė.

Kalbinti VGTU studentai džiaugėsi tuo, kad šiai atstovybei pavyko sumažinti vadinamąjį „nemokamo mokslo vidurkį“ (ribą, nuo kurios nereikia mokėti už mokslą – aut. past.). „Mūsų SA sumažino nemokamo mokslo vidurkį – anksčiau buvo 8, o dabar 7,75. Atstovybės veiklą vertinu teigiamai,“ – tikino VGTU statybos inžineriją studijuojantis Valdas.

Pirmiausia kreipiamasi į LSAS, o ne į SA

Nors studentų atstovybė turėtų būti vieta, į kurią studentas, susidūręs su problema, kreipiasi pirmiausia, pagal LSAS apklausų duomenis, pastaruoju metu 9 iš 10 studentų kreipiasi tiesiai į jų organizaciją. LSAS tai įvardija kaip studentų atstovybių veiklos trūkumą. Pasak LSAS prezidento Arūno Mark, iki šiol dalies studentų atstovybių veikla yra orientuota ne į realią pagalbą studentams, o į tai, kaip smagiai praleisti laiką patiems studentų atstovybių nariams. „LSAS turimi duomenys rodo, jog didžioji dalis studentų nepakankamai gerai vertina atstovybių galimybes spręsti socialines ir akademines problemas. Dažnas teigia,jog studentų atstovybės tik organizuoja renginius, neskiria pakankamai dėmesio atstovauti studentams, stokoja kompetencijos ir įgūdžių ginti kiekvieną studentą, spręsti jo problemas“, - teigia LSAS prezidentas.

Kuo skiriasi LSAS ir LSS?

LSAS ir LSS – organizacijos, jungiančios studentų atstovybes ir per jas atstovaujančios studentų interesams. Skirtumą tarp šių organizacijų įžvelgti sunku: LSAS savo tinklalapyje skelbia, jog yra „nacionalinė, demokratinė, savarankiška, savanoriška, ne pelno siekianti visuomeninių organizacijų sąjunga, jungianti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybes“. LSS deklaruojamas savo veiklos apibrėžimas – labai panašus: „LSS yra nacionalinė, demokratinė, nepriklausoma ir nevyriausybinė organizacija, atstovaujanti Lietuvos studentų interesams, jungianti Lietuvos aukštųjų mokyklų Studentų savivaldas.“

Įdomu tai, jog patys šių organizacijų nariai sunkiai įvardija skirtumą tarp LSAS ir LSS. „Kaip objektyvų skirtumą įvardyčiau nebent tai, jog dauguma Lietuvos studentų sąjungos, kaip asociacijos, narių yra universitetų studentų atstovybės, o Lietuvos studentų atstovybių sąjungos – kolegijų studentų atstovybės“ – tokį skirtumą nurodo LSS prezidentas Dainius Dikšaitis. LSAS prezidentas Arūnas Mark atsako, kad jų organizacija atstovauja panašų universitetų ir kolegijų studentų skaičių: „Šiuo metu LSAS vienija 23 atstovybes, faktinis atstovaujamų studentų iš universitetų ir kolegijų skaičius yra apytiksliai lygus. Tai susiklostė natūraliai, nes niekuomet neskirstėme studentų į universiteto ar kolegijos, miesto ar regiono.“

Komentarai

Vardas *
Apsaugos kodas   

Siųsti komentarą