Užsienyje studijuoja 20 tūkst. lietuvių. Užuot agitavę prieš emigraciją ir „protų nutekėjimą“, pabandėme įsigilinti į keleto svetur studijuojančių tautiečių patirtis. Pirmasis patraukęs mūsų dėmesį – Škotijos St Andrews universiteto informatikos pirmakursis Kernius Kuolys. Asmeniniame tinklaraštyje „Kernius.net“ jis publikavo baltą pavydą sukeliančius pasakojimus apie studijas trečiajame geriausiame Jungtinės Karalystės universitete. Būtent jie ir inspiravo temą.

Užpernai po abitūros egzaminų K. Kuolys įstojo į vadybos informacinių sistemų specialybę Vilniaus universitete, Ekonomikos fakultete. Per metus supratęs, jog studijos Lietuvoje nepateisina lūkesčių, jis persikėlė į St Andrews – miestelį Škotijos rytuose, kuriame be 17 tūkst. nuolatinių gyventojų gyvena 8 tūkst. studentų ir kurio universitetas (St Andrews yra ir miestelio, ir universiteto pavadinimas – aut. past.) yra 3–as Jungtinėje Karalystėje (po Oksfordo ir Kembridžo universitetų – „Guardian“ 2010 m. metų reitingas), 87–as pasaulyje („topuniversities. com“ 2009 m. reitingas. Vilniaus universitetas jame patenka į šeštąjį šimtuką).

Škotijoje vaikino laukė Lietuvoje beveik neegzistuojanti studijų sistema, kurios pagrindas – studentų laisvė rinktis. „Pirmakursiai abu semestrus studijuoja po tris dalykus, iš kurių du kiekvieną pusmetį pasirenka patys. Leidžiama rinktis iš visų universitete dėstomų dalykų ir kiekvienas studentas yra visiškai nepriklausomas nuo kitų“, – pasakoja interneto (angl. „Internet Computer Science“) studijas pasirinkęs jaunuolis. „Pirmus dvejus metus gauti pažymiai yra neįrašomi į baigimo diplomą ir per tą laikotarpį studentai gali pakeisti savo studijų kryptį neprarasdami nė vienerių metų. Pavyzdžiui, jei įstoji į ekonomiką ir pirmais studijų metais dar pasirenki meno istoriją ir matematiką, po pirmo kurso gali atsisakyti ekonomikos ir pereiti į bet kurį iš tų dviejų dalykų. Vienintelė sąlyga – neturėti skolų. Universitetas siekia, kad kiekvienas studentas būtų patenkintas savo studijomis ir mokytųsi tai, kas jam patinka“, – prideda K. Kuolys. Tokios sistemos rezultatas – universitetą baigia net 97 proc. įstojusiųjų. Likę 3 proc. arba savo noru nutraukia studijas, arba būna priversti tai padaryti dėl blogų rezultatų.

Su dėstytojais – į vilą

Kitas studijų St Andrews bruožas – lygiaverčiai santykiai tarp dėstytojų ir studentų. „Dėstytojo žodis nėra priimamas kaip galutinis, neginčijamas – studentai nevengia diskutuoti, išreikšti priešingą nuomonę. Susidūręs su diskutuotinu klausimu gali parašyti dėstytojui elektroninį laišką ir kitą dieną susitikti dviese jį aptarti. Nieko nestebina, jei dėstytojas tau vienam skiria valandą savo laisvo laiko“, – teigia pašnekovas.

Kitas studentų bendruomenės bruožas – jos internacionalumas: „Vieno dalyko seminaruose buvau grupėje kartu su inde iš Mumbajaus, rusu iš Sankt Peterburgo, anglu iš Londono, škotu iš Glazgo, nigeriečiu ir bulgare. Per pusmetį taip pat susipažinau su žmonėmis iš Filipinų, Naujosios Zelandijos, Tailando, Kazachstano, Meksikos, Kenijos, Peru“, – vardija K.Kuolys. Apskritai į St Andrews miestelį studijuoti yra atvykę žmonių iš daugiau nei 70 valstybių.

Pašnekovas taip pat užsimena apie išskirtinai jo fakultete esančią tradiciją kiekvienų metų spalio mėnesį dėstytojams ir studentams važiuoti į vilą siekiant užmegzti neformalius santykius: „Atvykęs žmogus – nesvarbu, dėstytojas ar studentas – paruošia 15 minučių pristatymą apie savo informatikos sritį, kuria domisi laisvalaikiu. Niekas nėra vertinimas, visi lygus. Vakarais kartu su dėstytojais geriamas vynas, žaidžiamas monopolis, biliardas.“

Studijos įtemptos, bet daug atostogų

Lietuvoje įprasta kolokviumų (tarpinių atsiskaitymų) sistema Škotijos universitete yra pakeista esė rašymu – ne tik humanitarai, bet ir tiksliųjų mokslų studentai savo srities suvokimą parodo rašto darbuose. „Iš viso per semestrą dauguma studentų parašo po 2–4 esė. Pabaigti tokį darbą, kuris užima kelias savaites laiko po paskaitų, kiekvienam yra šventė – bendrabučiuose kepami pyragai ir kt.“, – įspūdžiais dalinasi studentas.

Egzaminų sesija trumpesnė nei Lietuvoje – ji trunka vos 10 dienų, o nemaža dalis egzaminų atsiskaitoma esė rašymu. „Kai kuriuose reikia per dvi valandas parašyti tris esė po 2–4 puslapius, nedėstant savo asmeninės nuomonės“, – teigia vaikinas. Labai svarbu tai, jog studentų darbai vertinami anonimiškai – dėstytojas mato tik darbo autoriaus numerį, nežinodamas, kuriam studentui jis priklauso. Maža to, rašydamas egzamino pažymį dėstytojas privalo parašyti komentarą, pagrindžiantį vertinimą.

K.Kuolys pripažįsta, jog mokslas ketvirtajame geriausiame Jungtinės Karalystės universitete nėra lengvas – nors paskaitos trunka tik 2–3 valandas per dieną, daug laiko reikia skirti savarankiškam mokymuisi, kartais aukojant ir savaitgalius. Tačiau šis laikas studentams kompensuojamas ilgomis atostogomis – studijos prasideda ne rugsėjį, bet spalį, o paskutinė paskaita būna gegužės pirmąją savaitę. Taip pat skiriama viena laisva savaitė lapkritį, po tris atostogų savaites per Kalėdas ir po egzaminų sesijos, bei dvi poilsio savaitės per Velykas. „Šis laikas tiesiog būtinas. Neturint ilgų atostogų, tempo palaikyti būtų neįmanoma“, – teigia pašnekovas.

Lietuvoje nematė iššūkių

Nepaisant įtemptų studijų, vaikinas nė kiek nesigaili iškeitęs Vilniaus universiteto į St Andrews. Nors baigęs vidurinę mokyklą jis net negalvojo emigruoti ir džiaugėsi įstojęs į norimą specialybę Lietuvoje, studijos čia nepateisino lūkesčių. „Nemačiau jokių iššūkių. Norėdamas galėjai egzaminus išlaikyti mokydamasis tik per sesiją ir taip „plaukti“ visus tuos 4 metus, bei palikti universitetą toks pat, koks į jį ir atėjai“, – savo įspūdį apie studijų sunkumą Lietuvoje apibūdina pašnekovas.

Teiginį, jog iššūkius galima keltis pačiam, jis vertina skeptiškai: „Lietuvoje mėgstama sakyti, jog viskas

priklauso nuo paties studento – yra biblioteka, imk knygą ir skaityk. Vis dėlto tos tavo papildomos žinios niekam nėra įdomios. Nuo sovietmečio siekiama, kad visi būtų vienodi: išgirsk dėstytojo žodžius per paskaitą, juos atsimink grįžęs namo, atkartok nuėjęs į egzaminą ir gausi įvertinimą atsispindintį, kaip puikiai tau tai pavyko padaryti“, – teigia K.Kuolys ir užbaigia – „Nemaniau, kad tokios studijos turi būti iš tikrųjų, todėl jas Vilniaus universitete nutraukiau. Praėjus pusmečiui manau, jog padariau puikų sprendimą.“

Komentarai

Vardas *
Apsaugos kodas   

Siųsti komentarą