Studentų organizacijos garsiai kalbasi per pareiškimus spaudai, bet nemato prasmės atvirame dialoge.

Praėjusį trečiadienį (vasario 17 d.) Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose abi studentų atstovės – Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) ir Lietuvos studentų sąjunga (LSS) – susėdo prie vieno stalo. Pasikalbėti pakvietė Vilniaus universiteto Studentų atstovybė. Ji pasiūlė padiskutuoti apie įsiplieskusį konfliktą dėl to, ar reikia patikrinti aukštojo mokslo reformos pagrindą sudarančio Mokslo ir studijų įstatymo atitikimą Konstitucijai. Tai pirmas organizacijų susitikimas akis į akį ir pirma bendra „diskusija“. Iki tol abiejų organizacijų „galvos“, Arūnas Mark ir Dainius Dikšaitis, kaip patys pripažįsta, nėra net neformaliai kalbėję.

LSAS ir LSS paprastai „kalbasi“ per viešus pareiškimus ir žiniasklaidą. Tas „dialogas“ visada buvo gana įtemptas. Šiuo metu jis virto į „apsišaudymą“ gana rimtais kaltinimais.

LSAS prezidentas A.Mark „Studentų erai“ laiške rašė, kad į nesutarimus kreipiama per daug dėmesio: „Manau, kad dažnai studentų organizacijų „ginčai“ yra per daug sureikšminami, taip nukreipiant dėmesį nuo to, į ką iš tikrųjų reikėtų susikoncentruoti.“ Toks teiginys gana keistas, turint galvoje, kad tuos ginčus kelia ne kas kitas, o pačios organizacijos, ir, matyt, jei jos nenorėtų, jie nebūtų tokie matomi. Žiniasklaidai, be abejo, konfliktinės situacijos yra pačios „skaniausios“, todėl ji mielai apie tai rašo ir rodo.

Atstovauja, bet skirtingai

Tačiau net ir prie bendro stalo susėdę studentų atstovai negalėjo susikalbėti. Atrodė, kad ir nenorėjo. Pačioje pradžioje A.Mark pasakė nesuprantantis, ko organizacijos susirinko, esą susitarimo vis tiek nebus. LSS pusėje sėdėjęs Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės prezidentas Donatasdėl Juodpusis po diskusijos kiek nuosaikiau sakė: „Mes irgi nesitikėjome susitarimo, tačiau gerai jau tai, kad pradėjome kalbėtis.“ Tik dėl vieno dalyko buvo visiškai sutarta – abi organizacijos atstovauja studentams. Tačiau, kaip paaiškėjo, atstovavimą jos supranta skirtingai.

LSS savo „pozicijas“ kokiu nors klausimu priima bendru jos narių, aukštųjų mokyklų studentų atstovybių, sutarimu. LSAS pirmenybę teikia tiesioginei studento, o ne studentų atstovybių nuomonei, todėl remiasi studentų apklausų rezultatais. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl skiriasi nuomonės. Diskusija negali vykti, nes beatodairiškai laikydamosis savo atstovavimo principų, abi pusės kalba užsikišusios ausis. Įdomu, ar būtų galima suderinti ir abejus atstovavimo principus?

Dėl to LSAS kyla ir vidinių nesutarimų. „LSAS platina pareiškimus neklausdami mūsų nuomonės“, – „Studentų erai“ sakė Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) prezidentė Monika Sičiūnaitė. Jos teigimu, VU SA nuomonė dėl Mokslo ir studijų įstatymo konstitucingumo, ne visiškai sutampa su LSAS nuomone. Nesutarimų LSAS viduje būta ir anksčiau, kai buvo renkamas naujas prezidentas. „Politikos pas mus daugiau nei Seime“, – sakė VU SA prezidentė.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studentų atstovybės (VGTU SA) prezidentas tvirtino, kad dėl to, ar Seimui reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Mokslo ir studijų įstatymo, ne visiškai palaiko nei LSAS, kuriai priklauso VGTU SA, nei LSS pozicijos. Jo teigimu, svarbiau tai, ar Seimo nariai išnagrinės klausimą, ar pažiūrės į jį paviršutiniškai. „VGTU SA prašo neignoruoti Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl Mokslo ir studijų įstatymo ir dar kartą atidžiai apsvarstyti šio įstatymo trūkumus aukštųjų mokyklų valdymo organizavimo, studijų apmokestinimo, studijų rezultatų vertinimo bei valstybės finansavimo skyrimo aukštosioms mokykloms srityse“, – rašoma oficialioje atstovybės pozicijoje.

Pakalbinti du LSS nariai – Vilniaus pedagoginio universiteto ir Kauno technologijų universiteto – studentų atstovybių vadovai, teigė, kad LSS pozicija sutampa su jų nuomone.

Ar mums reikia tokios savivaldos?

Konflikto priežastis LSS prezidentas D.Dikšaitis „Studentų erai“ aiškino taip: „Dažnai jos daugiau nei elementarios: grįstos žmogaus silpnumu, saugumo jausmo stoka, noro žūtbūt patenkinti savąjį ego“.

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Valentinas Stundys ginčuose neįžvelgia nieko blogo: „Komitetų posėdžiuose aš matau, kad skiriasi požiūriai, komitetų vertinimai, tačiau tragedijos dėl to nedaryčiau. Tai rodo, kad studentija yra nevienalytė“.

Vis dėlto abi organizacijos nėra politinės partijos ir neturi (ar bent jau neturėtų turėti) ideologijos su nesutaikomomis idėjomis. Jei jos atstovauja Lietuvos studentams, kurie turi maždaug panašius interesus – t.y. kokybiškas ir prieinamas studijas – tai kodėl nesugebama prieiti prie bendro sutarimo?

Galiausiai, kaip diskusijoje pažymėjo A.Mark, studentų organizacijos nėra labai įtakingos priimant sprendimus. Tikrai, kaip bežiūrėsi, kol kas daugiau svertų turi politikai. Deja, atrodo, kad ir dėl to kaltas ne kas kitas, o pačios organizacijos. Žinot tokį pasakymą „skaldyk ir valdyk“? Tai šiuo atveju valdžiai net ir nereikia skaldyti. Tad ar tikrai studentams naudingos šios „bevaisės diskusijos?“ Ir jei jos toliau vyksta, ar tikrai tokia studentų savivalda mums reikalinga?

Komentarai

Vardas *
Apsaugos kodas   

Siųsti komentarą