Atvirojo kodo programos baigia skaičiuoti antrą dešimtį („Linux“ buvo sukurta 1991 m.), tačiau Lietuvoje vartotojai vis dar mieliau siunčiasi nelegalią „Photoshop“ užuot naudoję nemokamą jos analogą GIMP, „MS Office“ retai kada keičia į „OpenOffice.org“. „Studentų era“ domisi  atvirojo kodo programomis ir jų naudojimu (ar nenaudojimu) aukštųjų mokyklų kompiuteriuose.

Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Vaidas atvirojo kodo programinę įrangą naudoja maždaug metus. Jis mano, jog atvirojo kodo programoms plisti yra sunkiau dėl nusistovėjusių vartotojų įpročių: „Jau mokykloje mokiniai mokomi naudotis „Microsoft (MS) Windows“ operacine sistema, „MS Office“ paketu. Susiformavusius įpročius sunku pakeisti pereinant prie atvirojo kodo programinės įrangos. Reikia susipažinti su programos niuansais – kartais atsiranda formatų skirtumų, pavyzdžiui, „MS Windows“ sistema gali neatidaryti dokumento.“

Ketvirtakursis Vidmantas, Vilniaus universitete (VU) studijuojantis programų sistemas, įžvelgia kitą atvirojo kodo programų nepopuliarumo priežastį. „Žmonės mano, kad atvirąjį kodą naudoja ne „paprasti mirtingieji“, o tik programuotojai entuziastai. Nors prie atvirojo kodo programų kūrimo prisideda įvairūs IT grandai, pavyzdžiui, IBM, dažnai įsivaizduojama, kad viską padarė spuoguoti programuotojai, neturintys ką veikti vakarais“, – teigia septynerius metus tokiomis programomis besinaudojantis vaikinas.

Už ir prieš

Pasak Jaroslavo Šatkevičiaus (Jaroslav Šatkevič), asociacijos „Atviras kodas Lietuvai“ (AKL) prezidento, naudoti atviro kodo programinę įrangą ekonomiškiau – daugumą tokių programų galima parsisiųsti nemokamai arba už prieinamą kainą (pavyzdžiui, 20 Lt) įsigyti parduotuvėje. „Be to, nereikia mokėti už programų atnaujinimus, pirkti po licenciją kiekvienam kompiuteriui, nes laisvos licencijos neapriboja kompiuterių, kuriuose gali veikti programa, skaičiaus“, – priduria AKL prezidentas.

Paklaustas apie atvirojo kodo programinės įrangos privalumus, informatikos studentas Vaidas teigia: „Atvirojo kodo programinė įranga yra teoriškai saugesnė, greičiau atnaujinama, oficialiai nereikia mokėti. Bet tai ginčytini dalykai. Man didžiausias privalumas yra pakitęs požiūris į programų kūrimą, leidimą, piratavimą – tarp mano naudojamų programinių įrangų vis mažiau nelegalių programų. Jei reikia, ieškau nemokamų, beta (testuojama, negalutinė programos versija – aut.past) arba bandomųjų, trial, versijų.“

Kita vertus, atvirojo kodo programinė įranga kol kas nėra visiškai patikima. VU Matematikos ir informatikos fakulteto Informacinių technologijų prodekano Algimato Juozapavičiaus teigimu, problemų atsiranda, nes atvirojo kodo programinės įrangos kūrime dalyvauja daug skirtingų žmonių. „Kiekvienas iš jų įsiterpia su savo logika bei mąstymu. Būtent todėl šiose programose nemažai klaidų, daug versijų. Tam, kad to būtų išvengta, reikalingas profesionalus programinės įrangos palaikymas, aiški programų dokumentacija (nurodymai, kokie yra reikalavimai programai, jos galimybės, apribojimai, struktūra, priežiūra – aut.past). Kitu atveju, programa naudotis tampa labai sudėtinga.“ Prodekanas nemano, kad atvirojo kodo programos ateity visiškai pakeis komercines: „Komercinė programinė įranga reikalinga, nes sugeba užtikrinti aukštą produkcijos kokybę, garantuoti įmonių, kurių darbui naudojama, patikimą funkcionavimą.“

Situacija aukštosiose mokyklose

Anot programų sistemas studijuojančio Vidmanto, dėstytojų požiūris į atvirojo kodo programinę įrangą skiriasi. „Teko susidurti su dėstytojais, kurie nieko apie atvirojo kodo programinę įrangą girdėti nenori, tačiau yra ir tokių, kurie ją propaguoja ir kviečia susipažinti. Labiausiai apmaudu būna tada, kai esame priversti mokytis dirbti su kokia nors programine įranga, kuri kainuoja ne vieną šimtą tūkstančių litų, kai greta yra tinkama naudoti atvirojo kodo“, – „Studentų erai“ sakė vaikinas.

VU MIF prodekano A.Juozapavičiaus teigimu, studentai mokomi dirbti su trimis operacinėmis sistemomis. „Iš viso studijų metu naudojama apie šimtas įvairių programų – yra ir komercinių, už kurias reikia mokėti, tačiau didžioji dalis, apie 80 proc., programinės įrangos yra atvirojo kodo“, – apibendrino A.Juozapavičius. Pasak prodekano, atvirojo kodo programos naudojamos kaip alternatyva komercinėms programoms, kurioms įsigyti universitetas neturi lėšų: „Be to, sulaukiama ir studentų iniciatyvų, pasiūlymų, kokias programas būtų galima įtraukti į studijų procesą.“ A.Juozapavičius taip pat pridūrė, jog fakultetas noriai bendradarbiautų su naudojimąsi atviru kodu skatinančiomis organizacijomis, kurios, jo nuomone, galėtų rekomenduoti naudingas tokio tipo programas.

Atvirojo kodo programinė įranga diegiama į studijų procesą ir Alytaus kolegijoje (AK). Šios aukštosios mokyklos Informacijos ir ryšių technologijų fakulteto dekanė Lina Kankevičienė pripažįsta, jog naudoti vien tik atvirojo kodo programinę įrangą būtų pigiau, be to, nemaža šių programų pasiūla bei taip pat aukšta kokybė.

Jasminas Gabrielius Bratičius, Vilniaus dizaino kolegijos Taikomosios fotografijos katedros vedėjas, tvirtina, kad studijų metu darbui su skaitmeninėmis fotografijomis kol kas naudojama tik uždarojo kodo „Adobe Photoshop“ programa. „Kadangi kolegija turi galimybę įsigyti šią programą, alternatyvos, pavyzdžiui, „Gimp“, kol kas nesvarstomos. Galbūt vėliau bus nutarta išbandyti ir kažką kito.“

Ateities perspektyvos

Nors universitete studentai supažindinami su atvirojo kodo programine įranga, KTU Informatikos fakulteto (IF) dekano Aleksandras Targamadzė abejoja, kad realu pereiti vien tik prie šio tipo programų naudojimo. „Universiteto tikslas – paruošti specialistus, dirbančius su šiuo metu pasaulyje labiausiai paplitusia įranga, kol kas tai – uždarojo kodo programinė įranga.“ Jam antrina ir A.Juozapavičius: „Mūsų užduotis yra parengti studentus įvairiam darbui, jie turi žinoti visas galimybes – tiek atvirojo kodo, tiek komercinių programų.“

Alytaus kolegijos dekanė L.Kankevičienė taip pat pritaria, jog sunkiai įmanoma, kad atvirojo kodo programinė įranga pakeistų šiuo metu paplitusią uždarojo kodo. „Tai būtų tikras perversmas – reikėtų daug laiko, darbo ir pastangų“, – teigėL.Kankevičienė.

Komentarai

Vardas *
Apsaugos kodas   

Siųsti komentarą