Auditorijoje užtrauktos žaliuzės, kad tik ryškesnį vaizdą sukurtų projektorius, rodantis informacijos perkrautas „Power Point“ skaidres. Tyliai kalbantis dėstytojas dairosi nors vieno atidesnio klausytojo, tačiau dauguma arba snaudžia atmerktomis akimis, arba žaidžia „Sudoku“, arba tyliai šnibžda kurso draugui: „nuo-bo-du“. Ką daryti, kad 90 paskaitos minučių neprailgtų?

Nėra neįdomių dalykų, yra neįdomus pateikimas

Nuobodžių paskaitų problema buvo iškelta „Studentų eros“ radijo laidoje „17-as puslapis“. Vienos iš diskusijos dalyvių, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) Studentų atstovybės narės Linos Dalmantaitės nuomone, neįdomių studijų dalykų nėra. „Universitete viskas yra įdomu, tik pats išdėstymas kartais nuvilia. Įsivaizduokit – auditorijoje sėdi 200 žmonių, ir už 20 eilių nuo tavęs stovi dėstytojas. Jis pasiima savo lapukus ir viską lėtai, vienoda intonacija skaito...“, – apeliuodama į dėstytojų darbą kalba studentė.

Tačiau mergina supranta, kad ir studentai toli gražu ne visada trykšta noru gauti žinių. L.Dalmantaitė aukštosiose mokyklose besimokančius studentus išskyrė į dvi grupes: studijuojantys dėl diplomo ir siekiantys žinių, kurias diplomas vėliau tik patvirtina. „Jei studentas nėra motyvuotas, net pats geriausias dėstytojas negali jo sudominti. Tokių studentų, kurių motyvacija pagrįsta tik diplomu, apskritai neturėtų būti“, – griežtai teigė studentų atstovybės narė.

Taip pat diskusijoje dalyvavęs Mykolo Romerio universiteto docentas Aurelijus Gutauskas mano, kad didžiausią atsakomybę už paskaitų įdomumą turi prisiimti dėstytojas: „Dėstytojas turi nulemti studento koncentraciją paskaitos metu. Labai svarbu rasti psichologinį ryšį su studentais“, – sako jis, pripažindamas, kad tai ne visada pavyksta. Kita vertus, A.Gutausko teigimu, jei dėstytojui akivaizdžiai nesiseka užmegzti ryšio su studentais, studentai gali patys bandyti tai padaryti.

Neįdomu, nes nesuprantama

„Studentų eros“ kalbinti pašnekovai minėjo įvairias priežastis, lemiančias paskaitos įdomumą arbą neįdomumą. Pirmakursė Aurelija Sukadelskaitė, Klaipėdos universitete (KU) studijuojanti politikos mokslus, sakė, jog daug įtakos paskaitų įdomumui turi dėstomas dalykas, bet ne mažiau svarbus yra dėstytojo vaidmuo. „Žinoma, kad paskaitos patrauklumą lemia tai, kokį dalyką tau dėsto. Bet tai, kaip dėstytojas pateikia informaciją, irgi labai svarbu. Šį semestrą aš turiu tris paskaitas, kurios nėra labai įdomios, tačiau dėstytojai sugeba kažkaip patraukti dėmesį“, – teigia A.Sukadelskaitė.

Vilniaus universitete (VU) lietuvių filologiją studijuojanti, taip pat pirmakursė Ona Jakštaitė neslepia, kad jai paskaitose nuobodu: „Dėstytojai dažnai šneka patys su savimi. Ateina, „atbubena“ ir viso gero.“ Tačiau mergina prasitaria ir apie kitą, ypač aktualią studijų nuobodumo priežastį: „Kartais paskaitos yra labai sunkios, todėl ir sėdėti jose, kai nieko nesupranti, neįdomu“, – prisipažįsta ji.

Nuobodžiauja 60 proc. britų

Studentai per paskaitas nuobodžiauja ne tik Lietuvoje. Prieš metus britų tinklalapis „Guardian.co.uk“ publikavo straipsnį, kuriame Lankašyro profesorius Sandi Mannas paskelbė savo tyrimo rezultatus. 60 proc. jo apklaustų D.Britanijos universitetų ir koledžų studentų teigė, kad bent pusė jų klausomų paskaitų yra nuobodžios, o 30 proc. pripažino, jog jiems nuobodžios yra visos ar didžioji dalis paskaitų. Pagrindine nuobodulio priežastimi studentai įvardino ir Lietuvoje dėstytojų mėgstamą pagalbininką – „Power Point“ prezentacijas. Apklaustieji teigė, jog dažnai dėstytojai persistengia ir padaro „tūkstančius“ skaidrių, kuriose bando sutalpinti per daug informacijos ir vėliau ją nuobodžiai pateikia.

Ką D.Britanijos studentai veikia per nuobodžias paskaitas? Apklausos atsakymai buvo tokie: svajoja (75 proc. studentų prisipažino tai darantys), piešia (66 proc.), plepa su draugais (50 proc.), rašo SMS žinutes (45 proc.) ir siunčia raštelius draugams (38 proc.).

Kad paskaitos taptų įdomesnės, Sandi Mannas dėstytojams siūlo šiuos būdus: mažinti ne tik skaidrių skaičių, bet ir jose pateikiamos informacijos apimtį, taip pat naudoti daugiau spalvų, paveikslėlių ar garsinių elementų. O geriausia – iki minimumo atsisakyti „Power Point“ paslaugų ir daugiau bendrauti tiesiogiai su studentais, taip pat duoti jiems daugiau praktinio darbo.

Raktas į sėkmę – charizma

Vis dėlto ne viskas yra taip blogai (ar tiksliau – taip nuobodu), kaip gali pasirodyti. Yra paskaitų, kuriose studentai sėdi ramūs ir susikaupę, gaudo kiekvieną dėstytojo ištartą frazę. Nuo ko tai priklauso? Studentė O.Jakštaitė sako, kad jai patinka tos paskaitos, kurias dėstantys žmonės patys neslepia savo susidomėjimo. „Mes turime paskaitų, per kurias dėstytojai tiesiog trykšta entuziazmu, stengiasi sudominti ir mus, leidžia patiems interpretuoti, pasamprotauti. Be to, neapkrauna medžiaga. Žymiai lengviau pasiruošti paskaitai, kai turi perskaityti 20 puslapių, kuriuos supranti, vietoje to, kad skaitytum tomus, iš kurių nieko neatsimeni“, – pasakoja mergina. Jai pritaria ir KU studentė A.Sukadelskaitė: „Jeigu dėstytojas yra charizmatiškas, nesvarbu, kokį dalyką jis dėstytų, visada susilauks gausios auditorijos.“

Trys mitai, kuriais vadovaujantis paskaita patirs fiasko (pagal psichologę ir dėstytoją Editą Čekuolienę):

1) „Kalbantysis turi būti tobulas.“ Ne. Joks dėstytojas nėra ir negali būti tobulas.

2) „Patikti galima bet kokiai auditorijai.“ Ne. Visada atsiras studentų, kuriems dėstytojas nepatiks.

3) „Studentai nesiklausys, ignoruos dėstytoją.“ Ne. Auditorijoje visada yra geranoriškai nusiteikusių studentų.

Komentarai

Vardas *
Apsaugos kodas   

Siųsti komentarą