Tarsi atsimušimas į sieną

„VU SA pasitraukimą iš LSAS lėmė ne viena priežastis, tačiau viena iš pagrindinių – dialogo nebuvimas“, – teigė laikinai VU SA prezidentės pareigas ėjusi Vaida Petrauskaitė. Anot jos, VU SA ne vieną kartą teikė siūlymus ir bandė palaikyti konstruktyvų dialogą, tačiau dauguma bandymų buvo tarsi atsimušimas į sieną: siūlymai ir komentarai likdavo neišgirsti, kai kurios siųstos raštiškos užklausos – neatsakytos. „Nuolatinė įtampa trukdė efektyviai veikti, todėl ir buvo nuspręsta išstoti iš LSAS“, – pasitraukimo priežastis aiškino V.Petrauskaitė. Sprendimas pasitraukti iš LSAS buvo priimtas balsuojant visiems VU SA fakultetų padalinių pirmininkams, balsavusiųjų „prieš“ nebuvo.

Pasitraukimas – VU SA silpnumas

Komentuodamas VU SA sprendimą, LSAS prezidentas Arūnas Mark pabrėžė, jog LSAS yra visuomet pasirengęs atviram ir konstruktyviam dialogui ir kad ankstesnėms VU SA komandoms jokių problemų komunikuojant su LSAS nekildavo. „LSAS Taryba ne kartą prašė Tarybos posėdžių metu VU SA vadovybės paaiškinti, kokios konkrečios problemos skatina nepasitenkinimą Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, tačiau nei karto priežastys nebuvo įvardintos konkrečiai, tą patvirtina ir posėdžių stenogramos, protokolai. Dėl to VU SA pasitraukimą daugelis narių vertina tik kaip atstovybės silpnumo ženklą, nepripažįstant savo klaidų ne tik nacionaliniu mastu, bet ir atstovaujant VU studentams“, – tikino A.Mark.

Atsiribojo nuo biurokratijos

Vilniaus dailės akademijos studentų atstovybė taip pat apsisprendė nutraukti narystę Lietuvos studentų atstovybių sąjungoje. VDA SA nariai (atstovybės prašymu kalbėjusių narių pavardės nenurodytos, – aut. past.) teigia, kad būti LSAS nariais buvo smagu ir naudinga, tačiau, anot VDA SA prezidento Vytenio Buroko, Dailės akademija yra specifinė bendruomenė, su specifiniais bruožais, tam tikrų dalykų suvokimu, problemomis bei problemų sprendimo metodais. Kūrybingiems VDA studentams svetimos biurokratinės procedūros (pvz. dokumentų analizavimas), būtinybė atitikti „Geros studentų atstovybės“ standartą bei tam tikrais metodais vykdyti savo veiklą, tačiau to reikalauja LSAS. „Norint efektyviai dirbti turėjome atsisakyti mums netinkančių ir atstovybės veiklą ribojančių standartų ir metodų. Nesakome, kad būdai, pagal kuriuos funkcionuoja dauguma studentų atstovybių, yra neteisingi, tiesiog nenorime apsimetinėti, kad mums jie tinka“, – pasakojo VDA SA nariai. Tačiau kritikos LSAS jie teigė neturintys ir, nors išstojo, palaiko draugiškus santykius.

Planuojama studentams atstovauti tiesiogiai

VU ir VDA studentų atstovybėms išstojus iš LSAS ir nebepriklausant jokiai nacionalinei aukštųjų mokyklų studentų sąjungai, kyla klausimas, ar pavyks efektyviai savarankiškai atstovauti studentų interesams. Laikinai VU SA prezidentės pareigas ėjusi V.Petrauskaitė tikino, jog, išstojusi iš LSAS, VU SA dės dar daugiau ryžto ir pastangų, kad atstovautų VU studentams nacionaliniu lygmeniu. „Jau pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su III policijos komisariatu, buvome susitikę su Socialinės apsaugos ir darbo viceministre Skirma Kondratas, planuojame susitikti su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais. Ir tai nėra kažkokia nauja veikla VU Studentų atstovybei, nuolat buvo ir bus kreipiamasi į įvairias švietimo ir mokslo institucijas su pasiūlymais tobulinti veikiančią sistemą“, – vardijo vykdomus darbus V.Petrauskaitė.

VDA SA tikina atstovausianti Vilniaus dailės akademijos studentų interesams nacionaliniu lygmeniu tiek, kiek galėsianti, ir ragina studentus būti aktyviais: „Svarbiausia, kad patys studentai norėtų būti išgirsti ir prisidėtų prie savo norų įgyvendinimo ne tik žodžiais, bet ir darbais.“

Priklausant sąjungai – svaresnis balsas

Lietuvos studentų sąjungų vadovai nėra linkę taip optimistiškai vertinti tiesioginio studentų atstovybių atstovavimo. LSAS prezidentas A.Mark priminė, jog, pagal Aukštojo mokslo įstatymą, tik Lietuvos studentų atstovybių sąjungos gali priklausyti tarptautinėms organizacijoms ir atstovaudamos studentų interesams nacionaliniu lygiu turi svaresnį balsą nei aukštųjų mokyklų studentų atstovybės. „Todėl vieši VU SA vadovų pareiškimai dėl tiesioginio VU SA atstovavimo Vilniaus universiteto studentams nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu kelia natūralius klausimus dėl atstovų kompetencijos ir teisės aktų išmanymo“, – teigė A.Mark.

Šiuo klausimu abejonę išreiškė ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis: „Jei būtų įmanoma studentų interesams atstovauti tiesiogiai, abejoju, ar prieš beveik 19 metų Vilniaus universitete būtų prasidėjęs studentų judėjimas, davęs pradžią susikurti Lietuvos studentų sąjungai, vienijančiai didžiąją dalį šalies universitetinio akademinio jaunimo.“

Studentai pasekmių nejaus

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga ir Lietuvos studentų sąjunga yra atsakingos už Lietuvos studento pažymėjimo (LSP) gamybą. Kyla klausimas, ar VU SA pasitraukimas iš LSAS nesukels rūpesčių studentams dėl LSP išdavimo. Buvusi VU SA prezidentė Monika Sičiūnaitė komentavo: „Dėl LSP gamybos šiuo metu VU SA derasi su LSS. Tiesiogiai perimti LSP gamybos negalime, nes Mokslo ir studijų įstatyme rašoma, kad „LSP gamybą ir išdavimą organizuoja Lietuvos studentų sąjunga (sąjungos).“ VU SA teigė garantuojanti, kad studentai šiais metais gaus pažymėjimus kaip ir kiekvienais metais normalia tvarka, nepriklausomai su kuria sąjunga bendradarbiaus VU Studentų atstovybė.

Paklausus, ar galimi kokie nors pokyčiai studentų gyvenime po išstojimo iš LSAS, M.Sičiūnaitė patikino: „Paprastam studentui tikrai nesijaus, kad VU SA nepriklauso LSAS. Dar iki išstojimo VU SA bendradarbiavo su įvairiomis ministerijomis ir teikdavo siūlymus įvairiais klausimais, tiesiog dabar tai daroma dar aktyviau.“