Vyrai turi tris kartus didesnius šansus gauti didesnį atlyginimą nei moterys. Magistro diplomas reikalingas norint gauti darbą, tačiau jo suteiktos žinios dažnai nepanaudojamos. Šie ir kiti faktai paaiškėjo Viešosios politikos ir vadybos institutui atlikus tyrimą apie Lietuvos universitetų absolventų integraciją darbo rinkoje. Apklausta daugiau nei 4000 absolventų.

Darbas studijų metais – privalumas

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dauguma studentų pradėjo dirbti jau studijuodami – vieni tam skyrė dalį studijų laiko, kiti – visus studijų metus. Ir dirbti, ir studijuoti tuo pačiu metu ypač populiaru tarp pasirinkusiųjų magistro studijas (dirbo 87 proc. apklaustų absolventų) bei vakarinę ar neakivaizdinę studijų formą (dirbo 96 proc. apklaustųjų). Taip pat įrodyta, kad anksti susirastas darbas turi privalumų – 50 proc. visų apklaustų absolventų darbą tęsė ten pat, kur dirbo ir studijų metais. Po studijų baigimo nedirbo 12 proc. absolventų. Tiesa, reikėtų atsižvelgti, kad apklausoje dalyvavo 2000-2009 m. studijas baigę absolventai ir dėl ekonominės situacijos įsidarbinimo sąlygos dabar yra sudėtingesnės.

Lytis – kliūtis gauti didesnį atlyginimą

Populiariausias atlyginimo dydis, gautas 2009 m., tarp apklaustų absolventų – nuo 1501 iki 2000 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius, būtent tokią sumą nurodė 33 proc. respondentų. Didesnį nei vidutinį atlyginimą (daugiau nei 2001 Lt) praeitais metais gavo 32 proc. apklaustųjų. Svarbiausias veiksnys, lemiantis ar pavyks uždirbti didesnį nei vidutinį atlyginimą, kaip paaiškėjo, yra darbuotojo lytis – vyras turi tris kartus didesnius šansus gauti tokį atlyginimą negu moteris. Taip pat pranašumą įgyja absolventai, turintys magistro laipsnį, bei tie, kurie dirbo jau studijuodami.

Lyginant skirtingų universitetų absolventų darbo užmokesčius paaiškėjo, kad daugiausia apklaustųjų, uždirbančių didesnį nei vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, yra tarp Kauno technologijos universiteto (KTU) statybos inžinerijos, saugos inžinerijos bei energetikos, ISM ir TVM vadybos ir verslo administravimo, rekreacijos ir turizmo bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) transporto inžinerijos ir informatikos buvusių studentų.

Darbuotojų išsilavinimas per aukštas

Atlikus apklausą pastebėta tendencija – absolventai turi aukštesnį išsilavinimą negu iš tikrųjų yra reikalingas jų atliekamame darbe. Tokius faktus nurodė 18 proc. bakalauro ir 52 proc. magistro studijų pakopas baigusių studentų. Tai, jog daugiau nei pusė magistrantūros absolventų dirba žemesnio išsilavinimo reikalaujantį darbą, rodo, kad, magistro diplomas reikalingas tik „dėl vaizdo“. Jis padeda užtikrinti didesnį nei vidutinį atlyginimą, tačiau iš tikrųjų magistro išsilavinimas darbo atlikimui nėra reikalingas.

Pagal ISCO klasifikatorių, kuriuo remiantis profesijos skirstomos į grupes, pagal joms reikalingą išsilavinimą, 4-9 grupėms priklauso profesijos, kurioms pakanka profesinio arba vidurinio išsilavinimo, aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės turėtų dirbti 1-3 grupėms priskiriamus darbus. Problema, kad įgytas išsilavinimas neatitinka gauto darbo, būdinga ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos sąjungoms valstybėms. Pagal 2009 m. paskelbtus „Eurostat“ duomenis, Lietuvoje 25,5 proc. žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir priklausančių 25-34 amžiaus grupei, 2007 metais dirbo žemesnės nei 3-ios grupės darbus. Daugiausia tokių darbuotojų žemės ūkio, veterinarijos ir paslaugų srityse.

64 proc. naudoja įgytas žinias

Savo studijomis labiausiai patenkinti ir tą patį universitetą vėl pasirinktų Vilniaus universiteto (VU) fizikos, informatikos ir teisės bei Mykolo Romerio (MRU) politikos mokslų ir viešojo administravimo absolventai. Kad studijų metais turėti lūkesčiai dėl vietos darbo rinkoje pasiteisino, labiausiai tvirtino VU biologijos, biofizikos, ekologijos ir aplinkotyros bei chemijos ir biochemijos, KTU statybos inžinerijos, saugos inžinerijos bei energetikos ir Vytauto Didžiojo (VDU) filosofijos, teologijos, religijos mokslų bei menotyros studijų krypčių programas baigę absolventai.

Maždaug du trečdaliai (64 proc.) apklaustųjų savo darbe teigė naudojantys žinias, įgytas universitete. Rečiausiai tai daro technologijos ir fizinių mokslo krypčių absolventai, kadangi jie dažniau dirba įgyto išsilavinimo nereikalaujantį darbą. Respondentų nuomone, svarbiausias veiksnys, lemiantis integraciją darbo rinkoje – asmeninės savybės, antroje vietoje – įgytas išsilavinimas, trečioje – darbo patirtis.

Komentarai

Vardas *
Apsaugos kodas   

Siųsti komentarą