Mykolo Romerio universitete (MRU) šių mokslo metų pradžioje merginos sudarė 69,6 proc. visų studentų. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) skirtumas dar ryškesnis: merginų čia – 72 proc. Nors technikos universitetuose vaikinų yra daugiau (VGTU bakalauro studijosejų – 7 iš 10), apskritai Lietuvos universitetuose 59 proc. studentų yra merginos.

Moterys siekia karjeros

Psichologė, Vilniaus universiteto (VU) doc. Roma Jusienė nemano, kad vyrai, besimokantys „vyriškame“ fakultete ir atvirkščiai – moterys, besimokančios „moteriškame“ fakultete, patiria bendravimo problemų. „Tai yra suaugę ir brandūs žmonės, nesantys izoliuotoje aplinkoje ir turintys galimybių bendrauti. Nebūtinai auditorijose ar studijų aplinkoje, o studentiškoje aplinkoje yra labai daug galimybių tarpusavio bendravimui“, – teigia pašnekovė. Tačiau R.Jusienė pastebi, jog dabartinė aukštojo mokslo sistema yra pakankamai „moteriška“.

„Ugdymo sistema reikalauja daug kruopštumo, atidumo – savybių, kurios yra būdingos labiau mergaitėms, todėl berniukai ugdymo procese dažnai nukenčia rezultatų prasme.“ Psichologės nuomone, reikėtų atkreipti dėmesį į mokytojų vyrų ir moterų panašų skaičių mokyklose, nes vyrai ugdo konstruktyvų, loginį mąstymą, ko dažnai pritrūksta pedagogėms moterims. „Mokiniams reikia išugdyti kuo įvairesnius gebėjimus. Taip pat svarbu nukreipti vaikinukų energiją konstruktyviai veiklai, nes, jos tinkamai nenukreipus, jie dažnai tampa problemiški vaikai“, – tvirtino R.Jusienė.

Tarp veiksnių, darančių įtaką mažesniam vaikinų skaičiui Lietuvos aukštosiose mokyklose, MRU studijų skyriaus metodininkė Giedrė Zuberniūtė mini vis didesnį moterų karjeros siekimą ir palankesnes vyrų galimybes darbo rinkoje. „Taip pat vienas veiksnių – nevienodi mergaičių ir berniukų mokymosi pasiekimai pradiniame ir pagrindiniame ugdyme“, – priduria MRU atstovė. Jai pritariantis VDU studijų prorektorius, prof. dr. Jonas Ruškus taip pat įvardija ir sociologinius veiksnius, tokius kaip tėvų socialinė padėtis ir išsilavinimas, mokytojų skatinimai geriau mokytis ir vertinimo sistema, bei visuomenėje esantys lyčių ir profesijų stereotipai.

„Moteriškos“ ir „vyriškos“ specialybės

MRU daugumoje studijų programų studijuojančių moterų skaičius yra didesnis. Daugiau vaikinų nei merginų studijuoja tik informatikos krypties studijų programas – verslo informatiką, elektroninio verslo vadybą, elektroninės valdžios administravimą. „Didesnis studijuojančių vyrų skaičius pastebimas ir ten, kur ruošiami policijos ar valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai“, – pastebi Giedrė Zuberniūtė.

VDU atstovas J.Ruškus kaip „vyriškiausias“ bakalauro studijų programas įvardija informatiką ir fiziką, o „moteriškiausiomis“ – įvairias filologijos studijų programas, taip pat psichologiją, socialinį darbą. „Šiemet smarkiai ūgtelėjo vaikinų skaičius vadybos, aplinkotyros, filosofijos programose“, – teigė profesorius. Magistro studijų pakopos tarp vyrų populiariausios yra finansų ir bankininkystės, energijos ir aplinkos, informatikos ir politikos studijos, o moterys labiau renkasi literatūrą, kalbotyrą, menotyrą, socialinį darbą, psichologiją.

Psichologė Roma Jusienė sako, jog yra natūralu, kad vyrai renkasi daugiau techninius ir tiksliuosius mokslus, kurie reikalauja loginio, konstrukcinio mąstymo, o socialiniai mokslai ir profesijos, kurios yra labiau susijusios su santykiais tarp žmonių (bendravimu, pagalba, rūpinimusi ir t.t.) yra labiau „moteriškos“. „Tai netgi nėra stereotipinis skirstymas, tiesiog natūraliai vienos sritys daugiau tinka moteriškai, kitos – vyriškai prigimčiai“, – sako docentė.

Spalio mėnesio „Studentų eroje“ rašiau straipsnį apie saugumą studentų bendrabučiuose. Tada jų gyventojai skundėsi, kad administratoriai nelabai rūpinasi saugumu, o pastarieji vardijo, kokių priemonių imasi, kad tą saugumą užtikrintų bent jau bendrabučių viduje. Vaizdo stebėjimo kameros, naujos durys „it kalėjime“, budėtojai...