Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS)  kritikuoja Švietimo ministerijos darbą bei požiūrį į Aukštojo mokslo reformą.

Aštri kritika Švietimo ministerijai

„Susidaro įspūdis, jog ministrui ir jo komandai šiandieninėje situacijoje svarbiausia ne pripažinti esamas klaidas bei jas kuo skubiau taisyti, bet naudojantis situacija bei prisidengiant siekiamais reformos tikslais visuomenei ir toliau teigti, jog reforma nustatė „aiškias ir skaidrias žaidimo taisykles“, – sako LSAS prezidentas Arūnas Mark. – „Jau dabar akivaizdu, jog aukštosios mokyklos turėjo konkuruoti dėl gabiausių studentų, tačiau šiandien matome atvirkščią „verslo rinkos“ situaciją – aukštosios mokyklos siekia bet kokia kaina pritraukti finansavimą, nesvarbu, ar jį atsineš gerai brandos egzaminus išlaikęs abiturientas, ar visai prastai. To įrodymas yra tai, kad į valstybės finansuojamas vietas įstojo ir studentas su 2,2 konkursiniu balu, o į biomedicinos ir fizinių mokslų sritis – vos perkopę 6 balų ribą, nors minimalūs įstojusių į meno studijų sritis konkursiniai balai svyruoja tarp 18 ir 19 balų“.

Aukštosiose mokyklose ruošiami būsimi bedarbiai?

Studentų atstovai kritikuoja ir „studento krepšelio“ finansavimo modelį, kuris, anot jų, lemia stojančiųjų sprendimą rinktis ne geriausias ar perspektyviausias, bet populiariausias specialybes. Pagal priėmimo statistiką, šiemet ir vėl daugiausia studijuos socialinių mokslų srityje, nors šios srities bedarbių yra daugiausiai. „Studijų populiarumo priežasčių, manau, reikėtų ieškoti kitur – šios studijos pigiausios, ypač neišgalintiems mokėti už studijas, tačiau norintiems studijuoti. Tikroji studijų kokybė priklauso ne nuo stojančiųjų skaičiaus į vieną ar kitą specialybę, bet nuo aukštosios mokyklos indėlio į kokybės gerinimą bei sugebėjimą neatsilikti nuo studijų proceso kaitos pasauliniame kontekste“, – teigia A.Mark.

Universitetams - daugiau dėmesio negu kolegijoms

Viešai teigta, kad ministerija didesnį dėmesį skiria kolegijų finansavimui, lyginant su universitetais, tačiau pastebima, jog antrus metus iš eilės labiau finansuojami universitetai (2010 m. kolegijoms skirta 9164, universitetams – 9680 valstybės finansuojamų vietų, 2009 m. atitinkamai 10151 ir 11019). 

Studijų kainos Lietuvoje „nei per mažos, nei per didelės“

Nors reformos kūrėjų nuomone, studijų kainos Lietuvoje yra „nei per mažos, nei per didelės“, LSAS atkreipia dėmesį, jog europiniame kontekste, studijų kainos, neatitinkančios kokybės,  išlieka vienos didžiausių. Akademinėje bendruomenėje nuolat pabrėžiama, jog studijų kainas nusistato pačios aukštosios mokyklos, tačiau pamirštama paminėti, jog normines studijų kainas nustato pati ministerija, todėl lieka neaišku, kodėl kai kuriose aukštosiose iš savo kišenės už studijas mokantys studentai turi mokėti daugiau, nei nustatyta normose.

Komentarai

Vardas *
Apsaugos kodas   

Siųsti komentarą