Krikšto kančios

O viskas prasideda tada, kai ką tik į universitetą atklydęs nulis turi įgyti garbingą fukso statusą. Šiai puikiai progai tarnauja krikštynos, kurių purvas ir kvapas vargiai kada lieka nepastebėti visuomeniniu transportu besinaudojančių miestiečių. Beje, istorijoje yra žinoma atvejų, kai keli itin tvarkingi fakultetai nusprendė, jog šiemet purvo vonių nebus, tik, deja, tai tėra maloni (o gal ir ne itin?) išimtis iš taisyklės.

Bene dažniausia krikštynų dalis – „orientacinis“ mieste. Šis užsiėmimas itin traukia praeivių žvilgsnius, nes ne kas dieną galima pamatyti tokį gausų būrį karnavaliniais kostiumais pasidabinusių studentų, kurie lyg pamišę kažko įnirtingai ieško.

Po viso šito didelio džiaugsmo pakrikštytieji keliauja aptarti visų naujo statuso subtilybių į vieną iš naktinių klubų. Tai puiki proga fuksams pažinti kitus fuksus ir pabendrauti su ką tik juos kankinusiais fakulteto seniais.

Cementas = rišamoji medžiaga

Kitos tradicinės studentiškos šventės nėra skirtos visai fakulteto bendruomenei. Dalyvių spektras jose nebe toks platus – kviečiamųjų sąraše dažniausiai atsiduria tik kurso (kartais net tik grupės) draugai. Viena pirmųjų ant ką tik išrinkto seniūno pečių užgriūsianti atsakomybė – cementovkė. Tai nuo seno žinomas paprasčiausias būdas įsiminti visus kurso draugų vardus, susirasti žmones su kuriais nuo šiol keliausi namo ir sužinoti, iš ko bus naudingiausia sesijos pradžioje skolintis konspektus. Nė vienoje cementovkėje nepamirštami susipažinimo žaidimai, gera muzika ir... gaivieji gėrimai. Tačiau jau seniai žinoma, jog svarbiausia – ne ką, o su kuo darai. Tad jau nuo pirmųjų dienų neužsitarnauk „pilkos pelytės“ vardo ir nepražioplink progos susirasti žmonių, su kuriais studijų metu dalinsies ašarom bei džiaugsmais.

Betonovkė

Betonas skirtas užglaistyti visiems per metus atsiradusiems plyšiams. Galbūt kažkas iš jūsų nusprendė savo gyvenimą skirti braškėms Ispanijoje? O gal jūsų gretose atsirado perbėgėlių – iš kitos studijų krypties atėjusių žmonių? Visas grupės dinamikos apraiškas būtina deramai pažymėti.

Betonovkės metu dažniausiai aptinkamos pašnekesių temos – tai dar neišdilę vasaros įspūdžiai ir praėjusių metų prisiminimai. Nepraleidžiamos ir sėkmės istorijos – tubūt atsiras apsukruolių, kurie per vasarą sugebėjo susirasti darbą pagal savo būsimą profesiją.

Mediumas

Šios šventės šaknys mena dar mūsų tėvų laikus, kai studijos universitete truko ne ketverius, o penkerius metus. Taigi mediumas – tai studijų vidurio šventė. Trečias kursas – tai laikas, kai visi kurso draugai jau puikiai pažįstami, tad naujovių atsiranda nedaug. Karts nuo karto mediumų metu net praūžia kalbos apie ką tik vestuves sušokusius kurso draugus. Studijuoti kartu liko nedaug laiko, tuo labiau kad ketvirtame kurse daugelis atitolsta nuo studentavimo, nes stengiasi ne tik vadovėlius graužti, bet ir darbuotis bei „ant duonos kąsnio“ užsidirbti. Tai paskutinioji „privaloma“ kurso šventė, o visos kitos šventės priklausys jau nuo jūsų grupės noro ir „susiklijavimo“ lygio.

Fakultetų dienos

Tai nesibaigiantis švenčių maratonas tiek fuksams, tiek senesniems fakulteto gyventojams. Pirmiesiems tai puiki proga aplankyti po fakultetus išsibarsčiusius klasės ir kiemo draugus, o seniams – pagaliau išlįsti iš savo fakulteto ribų ir pasidomėti kitų fakultetų aktualijomis. Dienų metu kiekvienas fakultetas iš tolo spindi šventine nuotaika ir stengiasi visuomenei parodyti visa tai, ką turi (ir ko neturi) geriausia.

Taigi, kaip matai, švenčių gausa studentai skųstis negali, bet norėtųsi, kad ne tik visas jas stengtumeisi aplankyti, bet ir kokią knygą prie bokalo kartkartėmis pavartytum. Juk žodis „studentas“ yra kilęs iš žodžio „studijuoti“, o ne „švęsti“, tad reikia šį garbingą vardą puoselėti. Švenčių metu nepamiršk pasikeisti ir studijoms naudinga informacija – konspektai, paskaitos ir kiti dalykai gali būti puiki pokalbių tema. Tad pirmyn!