Tiems, kas dar nepastebėjo – įspėjimas: Kalėdinių dovanų karštinė prasidėjo! Prekybos centrų vitrinose jau išrikiuoti dėmesio prašosi šventiniai suvenyrai, kurie mažai skiriasi nuo tų, kurie tose pačiose vietose puikavosi ir pernai, ir užpernai... Mandarinams skelbiamos akcijos, o žinomi veikėjai reklaminiuose leidiniuose šypsosi su raudonomis kepuraitėmis tarp eglišakių. Kad dovanomis nereiktų rūpintis paskutinę minutę ir griebti bet ką, kas papuola po ranka pirmoje pasitaikiusioje parduotuvėje, „Studentų era“ siūlo nepalikti dovanų paieškos paskutinei minutei. Savo idėjomis dalinasi studentai.

Vytautas Trasikis, mechatronika, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

„Dovanas draugams dažniausiai darau pats – kiekvienam žmogui skirtingas, priklausomai nuo to, koks jis yra, kuo domisi ir kas patinka.

Mano dovanos draugams yra įvairios: nuo pakabukų, statulėlių, suvenyrų, diržo sagčių, rėmelių paveikslams, modeliukų iki stalo futbolo stalų. Jas darau iš įvairių medžiagų: geležies, medžio ir to, ką galima apdoroti, nes mėgstu visokius darbelius. Gaminu dirbtuvėlėse įvairius pakabukus, suvenyrus ir kitus dalykus. Taip pat tenka ir namie kambaryje ar balkone padirbėti. Pagrindinės gaminimo priemonės – pjūkliukas, plaktukas, dildė, bulgarkė.Kartais prie vienos dovanos tenka paplušėti ir savaitę, o jei koks paprstesnis darbelis (pvz.: pakabukas), tada per parą arbą per naktį padarau. Pati įdomiausia dovana, kurią neseniai esu gavęs – tai universalus raktas (juokiasi – aut.past.).“

Akvilė Jasiulionytė, bendroji praktikos slauga, Kauno kolegija

„Prieš artėjančias šventes draugų stengiuosi išklausinėti, kas jiems patinka ir ko jie norėtų, tačiau tai daryti stengiuosi atsargiai, kad neįtartų.

Dovanas dažniausiai perku, bet stengiuosi įpakuoti pati. Draugus nustebinu mažomis, mielomis smulkmenėlėmis, pavyzdžiui, kad ir vilnonės kojinės, kurias perku iš močiučių turgeliuose. Kalėdinė tradicija – kepti įvairių formelių imbierinius sausainiukus. Iškeptų sausainiukų įdedu kiekvienam prie dovanėlės.

Netikėčiausia dovana, tiksliau dovanos, kurias esu gavusi ir kurios mane labai nustebino – tai dvi vienodos knygos (Samuel Shem „Dievo namai“) iš skirtingų žmonių.“

 Julius Gerdauskas, architektūra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

„Vienos dovanos istorija. Artėjo vieno draugo ir kolegos architekto gimtadienis. Paklausiau jo, ko norėtų dovanų. Jis pasiguodė, kad niekad nėra gavęs paprasto pieštuko ar trintuko. Tada nutariau, kad jam reikia padovanoti pieštuką, bet ne vieną, o du šimtus. Jie buvo sukomponuoti su namuku, kuris simbolizuoja pačią architektūrą.

Turiu vieną draugę keramikę. Kartą jį man nupiešė paveiksliuką, o šiaip visada darydavo kokius nors baibokus iš molio. Išdegdavo juos ir visaip apdirbdavo. Tokie vienetiniai jos šedervai. Smagu gauti tokią dovaną.“

Vaiva Teniukaitė, anglų filologija, Vilniaus universitetas

„Dovaną labai svarbu pritaikyti pagal žmogaus pomėgius ir asmenybę.

Pati smagiausia dovana, kurią teko įteikti draugei – tai triušis į lovą. Draugė neturėjo jokio gyvūno ir su savo kompanija padarėm išvadą, kad jai tikrai reikia augintinio. Ieškojom internete pirkti triušio ir radom skelbimą, kad dovanojamas labai gražus ir dedelis naminis triušis. Gyvūnėlio narvelį aprišome kaspinu, prie jo pritvirtinome balionėlį ir dešimties žmonių kompanija patraukėme pas draugę jos gimimo dieną. Įleido merginos tėtis, tad mes ją nustebinome tiesiog į lovą atnešdami triušį.

Draugui sportininkui esu dovanojusi varškės, o kitam, kuris mėgsta orandžinę spalvą, dovanų rinkinį, kuriame visi daiktai buvo vaikino mėgstamiausios spalvos.

Šiemet per savo gimtadienį iš draugų gavau dainos įrašymą studijoje, kadangi jie mano, jog gražiai dainuoju.“

Alvina Žižytė, kūrybinės industrijos, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

„Dovanas – mielus ir šiltus daiktus – mėgstu gaminti pati. Kartais tai siuvinėti ar „išskrebinti“ knygų skirtukai ar atvirukai. Mezgu liemenes. Dar labai mėgstu ką nors padaryti su nuotraukomis. Kai dovanų pati nedarau, ieškau mielų smulkmenėlių parduotuvėlėse, tokiose kaip „Saldūs majai“, kuriose labai daug originalių saldumynų, tinkamų įvairioms progoms. Taip pat kartais dar dovanoju įvairias arbatas.“

Olga Sienkiewicz, kūrybinės industrijos, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

„Dažniausiai dovanas perku. Paskutiniu metu pamėgau parduotuvę „Tiger“, kurioje galima rasti ne tik įdomių, bet ir praktiškai pritaikomų dalykėlių įvairioms progoms. Panašaus stiliaus parduotuvėlių esu aptikusi ir PC „Panaroma“, tik jų pavadinimų nebeprisimenu.

Anksčiau užsiimdavau dekupažu, tad pagamindavau įvairias smulkmenas pati. Kai yra laiko - kepu pyragus.

Smagiausia matyta dovana – tai labai labai labai didelis cepelinas, kurį gavo vienas draugas.“

Dovilė Kisieliūtė, visuomenės sveikata, Vilniaus universitetas

Mergina rekomendavo Beatos imbierinių sausainių receptą, kurį yra jau ne kartą išbandžiusi. Ji ne tik iškepa įvairių formų saisainius, bet ir dekoruoja juos. Imbieriniai sausainiai kasmet vis labiau populiarėja kaip Kalėdinės dovanos ar tiesiog atributai prie dovanų.

Imbierinių sausainių receptas

Sudėtinės dalys:

• 125g sviesto
• 5 šaukštai grietinėlės
• 3 šaukštai medaus
• 375g miltų
• 150g rudo cukraus (mascovado arba dermerara)
• 0.5 a. š. sodos
• 1 a. š. cinamono
• 1 a. š. imbiero malto (sauso)
• 1 a. š. maltų gvazdikėlių
• 1 a. š. kardamono
• 1 a. š. tarkuotos apelsino žievelės

Paruošimas:

Sviestą, cukrų, grietinėlę, medų ir visus prieskonius sudėkite į puodą ir ant mažos ugnies kaitinkite, kol ištirps. Kai ištirps, nuimkite nuo ugnies.  Miltus persijokite ir sumaišykite su soda. Miltus pilkite į skystą masę ir viską išmaišykite, kol pasidarys minkšta, minkoma tešla. Ją trumpai pakočiokite, kol tešla bus minkšta, lipnoka ir šilta. Sukabinkite viską į vieną gražų pagranduką, kurį, įvynioję į celofaną, dėkite į šaldytuvą, kad atšaltų. Šaldytuve laikykite bent valandą (ilgiausiai 2 dienas). Išimkite iš šaldytuvo ir formuokite sausainius. Kai jau pradėsite kočioti tešlą, įjunkite orkaitę. (180 C). Jei tešla šaldytuve buvo ilgiau nei valandą, tai reikės jai duoti laiko priprasti prie kambario temperatūros. Tešlą kočiojam kuo plonesnę, t.y. maždaug monetos plonumo, bet ne storesnę nei dvi monetos viena ant kitos padėtos.

Kepti apie 10–12 minučių.

Komentarai

Kelenna

0

 

 

Until I found this I thought I'd have to spend the day indise.

Sekmadienis 08 sausio 2012, 08:34

Rašyti atsakymą

Vardas *
Apsaugos kodas   

Siųsti komentarą

Atšaukti

Vardas *
Apsaugos kodas   

Siųsti komentarą