Šiais metais sesijos pabaigą palydėjo vienas įspūdingiausių metų renginių Lietuvoje: festivalis „Be2gether“. Nuo Birželio 25 d. žmonių būriai rinkosi į ražienų laukus prie Baltarusijos sienos ir linksminosi iki pat 27 d. (kai kurie ir iki 28 d.). Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, per barzdą varvėjo. Kaip tas b2g paprasto studento akimis?

Muzika ir kitos alternatyvos

„Be2gether“ įvyko 66 pasirodymai keturiose scenose: Pilies, Kelio, Meno ir „Zip fm“ klubo. Iš visų koncertų subjektyviai geriausiais skelbiu: „Liūdni slibinai“, Gyčio Ivanausko teatro manifestas „8 m²“, „Skunk Anansie“ ir „Crystal Fighters“. Kiekvienas galėjo rasti tai, kas jam buvo prie širdies.

Ko gero, „Crystal fighters“ pasirodymas buvo lemtingas lūžis pirmąją dieną. Trys vyrukai ant scenos taip įaudrino sparčiai prie Pilies scenos besirenkančią publiką, jog net meldėme lietaus...  Pievoje pakalbintas Vilius iš „Skamp“ patvirtino, kad festivalyje galima rasti „daugmaž visiems tinkančių grupių“.

Labiausiai masinęs „Empire of the Sun“ pasirodymas buvo ganėtinai neblogas, tačiau klausytis trukdė silpnas vokalas ir nelabai aiškus tarimas. Sunku buvo ką nors suprasti, tačiau vaizdo instaliacijos, šviesos, kostiumai, dūmai ir keturios nuostabios šokėjos sukūrė nepaprastą, visiškai kitokią atmosferą.

„Stogus nunešė“ kitądien vidurnaktį groję „Skunk Anansie“. Žinoma, b2g yra ne tik muzika, bet ir pramogos, meninės ir socialinės akcijos. Kiekvienas galėjo rasti, ką veikti, buvo nemažai alternatyvų: futbolas, tinklinis, akrilinės tatuiruotės, purvo baseinas, bossaball‘as, stalo futbolas, Forumo teatras, viktorinos, sportinis pokeris, rankdarbiai, galvosūkiai... Blogiausiu atveju, kavinės mielai priglaudė visus nuobodžiaujančius.

Įspūdis iš savanorių ir personalo kampo

Gera nuotaika tvyrojo ne tik tarp festivalio žiūrovų, bet ir tarp darbuotojų. Valda Arbačiauskaitė, savanoriaujanti net trečią kartą, patikino, jog tarp savanorių tvyro labai gera atmosfera. Po pirmo „Be2gether“ taip užsikabino, kad savanoriauja kiekvieneriais metais. Augustė Kupkštaitė, savanoriaujanti pirmąkart, liko patenkinta – nors iš pradžių tikėjusis kažko blogo, atvažiavo ir „viskas čia gerai“. Savanoriai dirbdavo 8 val. per parą, visas kitas laikas laisvas. Tvyrant tokiai draugystei ir gerai nuotaikai tarp oranžinėmis liemenėmis apsivilkusių žmonių aplinka buvo daug mielesnė.

Kitas dirbantysis personalas dirbo kavinėse, socialinėse ir meninėse akcijose. Antrą naktį su drauge susiradusios naujų bičiulių būtent tarp dirbančio personalo ištvermingai šokom iki kol saulė patekėjo. Naktiniai šokiai, viršiję leistiną buvimo Aktyviojoj zonoj laiką, vyko „Misterijoj“, „Zip fm“ palapinėje ir netoli Meno scenos. Tuo metu daugiausia ir šėlo žmonės iš Tarnybinės zonos. Arnas Bastys (foosshop.lt darbuotojas), praėjusiais metais „Be2gether“ buvęs kaip žiūrovas, skirtumo nematė: „tas pats, visiškai tas pats: priklauso nuo to, su kuo esi ir kaip tu nori gyventi, jei nori gyventi linksmai, gyveni linksmai.“

Didžiausias privalumas, jog dirbančiam personalui įėjimas buvo nemokamas. Pasak Žygimanto Stanulionio („Misterija“ padavėjas/barmenas), važiuotų dar kartą „vien dėl to, kad pailsėtų nuo miesto“, tačiau pirktų bilietą už savo pinigus. „Jeigu būtų tikrai dėl ko važiuot, tai važiuočiau, jeigu ne – pagalvočiau“, – sako jis.

Pasyvoji zona: svilinančios dienos ir bemiegės naktys

Aktyvioji zona užsidarydavo nuo paryčių (5 val.) iki pietų (11 val.). Todėl visas veiksmas persikeldavo į Pasyviąją zoną – palapinių miestelį. Dalis kepdavo mėsą, rūkydavo kaljaną, gerdavo, dainuodavo, rūkydavo, šokdavo, bet dauguma miegodavo. Dažniausiai iš to miego nieko nesigaudavo, nes palapinėse buvo pragariškai karšta. Pasyviojoje zonoje virė aktyvus gyvenimas – kaimynai bendravo su kaimynais: dalinosi maistu, gėrimais, nuomonėmis, palapinėmis, žaidė įvairiausius žaidimus. Net dalis Tarnybinės zonos gyventojų bandė iš kažkur gauti baltas apyrankes, leidžiančias lankytis Pasyviojoje zonoje. Nuotaiką šiek tiek gadino banguota žemė, kurią dengė ražiena arba kitaip tariant „kažkoks šabakštynas“, cituojant pro šalį praėjusią merginą. Taip pat prausimasis, tapęs tikru išbandymu. Šalimais buvo bendri dušai po atviru dangum, skirti 40 žmonių, tačiau 16 dušų nelabai veikė. Bėgo tik šaltas vanduo (trečią dieną jis buvo ledinis), dėl šios priežasties dušai buvo priemonė pasikrauti naujų jėgų ir pakartoti žinomus keiksmažodžius.

Nuotraukos Agotos Stašytės.

Aktyviosios zon...

Futbolo čempion...

Ledinis vanduo ...

Nemokama sriuba...

Pasitinkant sek...

Pramogų įvairov...

Komentarai

Vardas *
Apsaugos kodas   

Siųsti komentarą