Prodigy, Patti Smith, Gorillaz, Muse ir daugybė kitų grupių bei atlikėjų-iš viso per 150 gyvų pasirodymų. Tai – Roskildės festivalis! Vienas iš didžiausių Europos muzikinių festivalių, vykstantis mažame miestelyje Roskildėje, esančiame netoli Danijos sostinės Kopenhagos ir pritraukiantis tūkstantines minias gerbėjų. Šią vasarą Roskildė visa savo energija bei muzikiniu užtaisu griaudės Liepos 1-4 dienomis.

Karščiausi  „Studentų eros” žurnalisto Edvino Greičiaus įspūdžiai tiesiai iš Rosklidės.

Karštoka popietė Vilniuje, bet mintimis jau buvau Danijoje. Nepilnai dviejų valandų skrydis ir štai, mes leidžiamės Kopenhagos oro uoste. Toje pačioje lėktuvo salono eilėje sėdi du jauni žmonės, iš kurių rankinio bagažo nesunku nuspėti, koks jų kelionės tikslas.  Kooperuojamės ir Roskildę bandysime pasiekti drauge.

Tai porelė studentų iš mūsų kaimyninės Baltarusijos. Šaunus entuziazmas, žinant, kad vizos šios šalies piliečiams išduodamos  tikrai ne pačia paprasčiausia tvarka. Tai patvirtino ir kelionės draugai. Svarbiausia, kad mes visi čia. Bandome ieškoti traukinio į už 30 km nuo sostinės nutolusį miestelį.  Sugaišę perone valandą laiko supratome, kad tiesioginis traukinys jau nuvažiavo, tad sėdame į kitą, vežantį į centrinę Kopenhagos geležinkelio stotį. Čia jau viskas paprasčiau, nors dramatiškumo irgi netrūko – maršrutas nenoromis pats „susioptimizavo“, tad Kopenhagos geležinkelio stotyje praleidome viso labo 5 minutes.

Daniški traukiniai - patogūs. Nesinorėtų net ir išlipti po šiek tiek išvarginusio lagamino tąsymo. 3 mintės po 21 valandos. Roskildės traukinių stotis. Metas išsiskirti su kelionės draugais: spaudos atstovų kempingas pakankamai nutolęs nuo pagrindinio palapinių miestelio.

Ryškių festivalio apraiškų pačiame miestelyje, keista, bet nematyti. Pirmieji išduodantys ženklai, kad čia visgi kažkas vyksta, atsiranda po poros kilometrų pasivaikščiojimo Roskildės gatvėmis.

Džiugina žmonių geranoriškumas ir tai, kad beveik visur čia įmanoma susikalbėti angliškai. Pakeliui į festivalio registracijos punktą teiravausi pagalbos 3 skirtingo amžiaus žmonių ir visi gana tiksliai nurodė reikiamą kryptį.

Ir pagaliau. Akyse išryškėja užrašas „Check-in“. Iškart nusiteikiu, kad jau tuoj pat galėsiu pakuotis palapinę ir įsikurti, bet ne viskas taip greitai. Lankantis čia pirmą kartą, sunku suvokti festivalio mastelius. Na bent jau pirmąjį žingsnį žengiu – iškeičiu akreditacijos formą į kur kas konkretesnę festivalio apyrankę. Beliko surasti tik kempingą spaudos atstovams. Nutariu pasinaudoti festivalio savanorių, vilkinčių oranžinėmis liemenėmis, nuorodomis.  Po trijų tokio pobūdžio sustojimų atsiduriu vietoje, kuri visai nepanaši, kad čia vyktų kažkas grandioziško. Tylus palapinių miestelis. Tiesa, jau beveik užpildytas. Tad, nieko nelaukęs, metu lagaminus ant ištryptos žolės. Kaimynai svetingi, visi danai. Išgirdę, kad čia atvykau visiškai vienas, pavadino tai  „labai drąsiu žingsniu“, kurio jie žengti nesiryžtų. Palapinę greitai pavyksta iškelti. Vienas „bet“ – pritvirtinimo kuoliukai liko Vilniaus tarptautinio oro usoto apsaugos rankose. Kaip ir šampūnas bei plaukų kondicionierius. Rokenrolas, kitaip tariant.

Čia pat įsikūrinėjęs kolega iš Kopenhagos radijo mielai sutinka pagelbėti. Sutapimas, tačiau jam kaip tik liko 4 laisvi kuoleliai, reikalingi bent minimaliam mano palapinės stabilumui užtikrinti. Viskas. Oficialiai įsikurta, tačiau temsta, o gerklė  miršta iš troškulio. Nutariu paieškoti bent gurkšnio geriamo vandens. Laikinai išgelbsti savanoriai, pasiūlę savo. Na bent jau sukaupiu jėgų pagrindinio festivalio lauko paieškoms.

Tuo metu dar nesuvokiau, kad jis už maždaug dviejų kilometrų nuo mano įsikūrimo vietos. Žengęs pro pagrindinius festivalio vartus, kuo toliau, tuo labiau pradedi jaustis tarsi vis mažėjantis. Atsiveria neaprėpiami pagrindinio kempingo toliai. Dauguma žmonių čia jau nuo šeštadienio. Tikriausiai yra pagrindo tokiam ankstyvam įsikūrimui. Kita vertus, benaršydamas su fotoaparatu po didžiulę teritoriją, sunkiai galėjau pastebėti laisvą vietą palapinei. Muzika ir judėjimas iš visų pusių, nesvarbu, kad tuomet jau buvo antra valanda nakties. Sunkiai nusakomas jausmas, tuo labiau, kai debiutuoji tokiame renginyje. Nutariu pasukti atgal link ramiosios spaudos atstovų stovyklavietės. Tik vėliau supratau, kad apžvelgiau, geriausiu atveju, ketvirtadalį visos teritorijos.

Pirmojo Roskildės pyrago kąsnio paragauta. Susidūrus su realybe išsisklaidė kai kurios iliuzijos, tačiau daugiau ar mažiau atvykimas ir įsikūrimas praėjo be didesnių nesklandumų.

Šiandien dar viena diena susipažinimui, o nuo rytojaus persikelsime prie festivalio scenų. Laukite atnaujinimų!

Edvinas

Komentarai

DAIVA

+5

 

 

NA TU IR DRĄSUS.SĖKMĖS. MAMA

Ketvirtadienis 01 liepos 2010, 23:37

Rašyti atsakymą

Vardas *
Apsaugos kodas   

Siųsti komentarą

Atšaukti

Vardas *
Apsaugos kodas   

Siųsti komentarą