Šiek tiek apie muziką

Bliuzuoti prie Lūkšto ežero susirinko ne tik muzikantų iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio: JAV (Billy Gibson), Prancūzijos (Nina Van Horn), Lenkijos (Boogie boys), Latvijos (Keksi), Kanados (Brian Cober) ir t.t. Dieną veikė lietuviško bliuzo scena, o paryčiais ir Jam seassion‘as, kurio metu pasirodyti galėjo visi norintys. Bliuzo meistrai taip išjudino žiūrovus, jog šie šokdami sukėlė milžinišką dulkių debesį, nuo kurio buvo sunku kvėpuoti. Nepaisant to, buvo žvėriškai smagu. Jaukią atmosferą kūrė atsipalaidavę žmonės, su alaus bokalais rankose bei šypsena veide, draugiškai nusiteikusi apsauga, puikus oras ir, žinoma, pati muzika. Pirmą kartą festivalį aplankęs režisūros studentas Marius nesigaili atvažiavęs net iš Anglijos ir žada atvykti ir kitais metais: „Viskas buvo tiesiog nepakartojama. Buvo keista ir smagu išvysti pažįstamus veidus ir dar smagiau susipažinti su naujais žmonėmis. Prisišokau iki proto netekimo“. Panašiai kalbėjo ir daugelis kitų – politikos mokslus studijuojantis Vytautas sakė į „bliuzus“ atvykęs jau septintą kartą ir nežadantis nutraukti šios tradicija tapusios veiklos.

Šiek tiek apie dieninę veiklą

Kiekvienas, atvykęs į šį festivalį, galėjo rasti sau patinkančios veiklos ir dienos metu, nes pasiūla buvo ypač gausi ir spalvinga – kas mėtė frisbio lėkštę, kas papuošalus iš karoliukų vėrė, kas ant plačiausios pasaulyje lovos prieš saulutę drybsojo, o futbolo gerbėjai turėjo galimybę tiesiogiai stebėti rungtynes. Politikos mokslus studijuojanti Vilmantė dalinosi įspūdžiais: „Antrosios festivalio dienos popietę praleidau bandydama pasigaminti „lietaus vamzdį“ – cilindro formos muzikos instrumentą, kurį verčiant yra išgaunamas garsas, primenantis lietaus lašelių barbenimą. Užduotis pasirodė nesanti iš lengvųjų – 91 pagaliukas, smaigstomas į ilgą, tuščiavidurį cilindrą paliko žymių ant pirštų. Tačiau nuosavas lietutis, dabar jau skambantis namie, primena praleistas dienas Varniuose“. Tuščios nelikdavo ir tinklinio bei krepšinio aikštelės, o pasyvesniu sportu besižavintys buriavosi stalo futbolo palapinėje. Ir vis tik daugiausia dėmesio sulaukė plačiausios pasaulyje lovos statymas. Joje buvo suguldytas net 141 bliuzo gerbėjas ir tai yra pasaulio rekordas. Kelis kartus per dieną vykdavo charizmatiško iliuzionisto pasirodymai, sukeldavę daug juoko ir nuostabos. Tradicija tapusi žuvienė „bliuzasriubė“ taip pat pritraukė nemažai karšto maisto pasiilgusių žmonių. Siūloma veikla nesusidomėję svečiai galėjo mėgautis ežero vandeniu ar miegu palapinėse, šitaip kaupdami jėgas vakaro koncertui.

Šiek tiek apie žmones

Kaip kažkas yra pasakęs, žmonės, klausantys bliuzo, jau savaime yra geri. Šis festivalis tai patvirtino. Per visas tris dienas neįvyko jokių rimtesnių incidentų, nesimatė priešiškų veidų. Žmonės dalinosi ne tik šypsenomis, bet ir maistu bei alumi. Vis daugėja žmonių, kurie atvyksta diena anksčiau. Ta pati „bliuziška“ nuotaika tvyrojo ir ketvirtadienio vakarą – skambėjo gitaros, juokas ir jaukūs pokalbiai prie laužo su naujais pažįstamais. Šilumą skleidė ir muzikantai, kurie noriai bendravo su publika. Tuo šis festivalis ir įdomus – visi čia pozityviai nusiteikę, laisvi ir atsipalaidavę, bet kada pasiruošę padėti.