Praėjusią savaitę Piano.lt salėje džiazo mylėtojus maloniai nustebino unikalus improvizacinės muzikos duetas iš saulėtųjų Pietų. Koncertas, skirtas dvidešimtosioms Lietuvos ir Portugalijos diplomatinių santykių atkūrimo metinėms, žavėjo ne tik įmantriomis kompozicijomis ar sklandžiu, gyvybingu atlikimu, bet ir šiltu humoru bei teatrališkomis mizanscenomis, kuriose atsiskleidė jautrus, aistringas ir šiek tiek kitoks atlikėjų požiūris į džiazą.

Kaip pietietiška paukštė pragydo Europos salonų garsais

Kaip kartą pasakė žymus prancūzų kompozitorius, dirigentas ir pianistas Michel Legrand‘as – pagrindinis atlikėjo koziris yra nuostaba, kurią jis gali suteikti savo klausytojams. Reikia pripažinti, kad šis portugalų duetas puikiai žino, kokia eilės tvarka atskleisti savąsias kortas eksperimentinėje džiazo pokerio partijoje. Į sceną energingai įžengia spalvinga, tropinių miškų paukštį  primenanti Maria João, teatrališkai nusilenkia publikai, šalia jos, kukliai prie fortepijono klesteli pianistas Mário Laginha. Nors vokalistė tvirtina, kad abu  partneriai scenoje yra lygiaverčiai, visgi visų akys tą vakarą buvo nukreiptos į ryškiąją Marią, kuri tądien dainavo ne tik unikaliu, jokių ribų nepripažįstančiu balsu, bet ir visu kūnu bei siela. Nuskamba pirmieji akordai, dvelkiantys klasikiniu, ankstyvųjų Europos salonų džiazu ir salę užpildo manieringas, katės murkimą primenantis vokalistės balsas. Po kelių akimirkų, tas saldokas murkimas pasipildė naujais, sodriais atspalviais ir ... žaidimas prasidėjo. Atlikėja mikliai žongliravo savo tembrinėmis galimybės, kurių regis ir nebuvo. Aštrų cypimą keitė sodrūs, tamsūs tonai, švokštimą – šnabždėjimas, o greitakalbėmis beriami kompozicijų žodžiai čia priminė jaukiai besišnekučiuojančių poniučių manieringumą, čia peraugdavo į ūmų ir audringą, išraiškingų grimasų lydimą, Marios ir jos vidinio „aš‘ ginčą.

Tarp elegancijos ir laukinio apsėdimo

Ūmai nustebinęs publiką netikėta klasikinių temų interpretacija duetas intrigą išlaikė viso koncerto metu. Įkvėpimo paieškas pradėję gimtojoje Portugalijoje, naujų spalvų ir idėjų atlikėjai dairėsi Indijoje, Afrikoje bei Brazilijoje, kurių tradicinius skambesius ir ritualinius elementus talentingai pritaikė klasikinio džiazo „renovacijai“. Taip dueto repertuaras pasipildė inovatyviomis tradicinių džiazo kompozicijų ir ritualinių giesmių sintezėmis bei laukinių Afrikos genčių šūksniais, kurie, staiga prasiverždavo iš muzikos apsėstos Marios lūpų. Neįtikėtinai žemas tonas, švokštimas ir lankstūs rankų mostai – galėjai pasijausti dalimi kažin kokio mistiško ritualinio užkalbėjimo, o nespėjus kaip dera jo įsivaizduoti, scenoje jau turi sekti naują atlikėjų kuriamą spektaklį, šįkart rafinuotą, lyrišką. Taip visą laiką ir teko balansuoti tarp ten ir čia, mūsų įprasto, civilizuoto kasdienio pasaulio ir kito, besiremiančio tradicija, vitališkumu ir natūralumu, kurio pagrindinė išraiška – šokis, išraiška, garsas. Tarpininkė tarp šių dviejų pasaulių – Maria João – kartu su pianistu Mário Laginha dovanojo kitokį suvokimą apie eksperimentinę muziką. Tai jau ne vien žaidimas instrumentais ar efektais, o  klasikinės formos užpildymas naujomis prasminėmis raiškos kryptimis.

 Pietietiškas humoras ir sentimentalumas

Nepaisant svetimų šalių ir kultūrų įtakos, dueto idėjinis branduolys sutelktas aplink turtingą ir visapusišką gimtosios Portugalijos muzikos tradiciją. Keliuose savo interviu atlikėjai tikino, kad tai, kas geriausia – gamta, kūrybinė laisvė ir meilė – visada yra šalia, gimtojoje šalyje. Pietietišku temperamentu tryško ir pati atlikėja, negalėjusi nustygti vietoje viso koncerto metu. Iškalbingi rankų judesiai, tarsi muzika būtų srovenusi Marios pirštų galiukais ir, žinoma, aistringi šokiai, kurie tęsėsi iki pat paskutinio akordo. Gerų emocijų klausytojams suteikė ir puikus vokalistės humoro jausmas. Visą vakarą nuoširdžiai su publika bendravusi Maria atvirai dalinosi gyvenimiškomis istorijomis, kūrybiniais išgyvenimais ir juokingais nutikimais, kurių klausydamasis juokėsi tiek eilinis klausytojas, tiek pirmojoje eilėje įsitaisęs ministras ar ambasadorius. „Ši mūsų daina jau paskutinė, bet jei po jos paplosite mes grįšime“, – šelmiškai mirktelėjo atlikėja. Akivaizdu, kad nereikėjo ir skatinti – plojimai nesiliovė net tada, kai trumpai atsikvėpęs duetas grįžo į salę ir vėl meistriškai „išdalino kortas“ papildomai partijai, o šiai pasibaigus pietietiškos energijos kupini nebegalvojome nei apie niūrų orą, nei apie lietingą kasdienybę.

Komentarai

Bubbhr

0

 

 

All of my questions settled-thnaks!

Ketvirtadienis 26 balandžio 2012, 07:20

Rašyti atsakymą

Vardas *
Apsaugos kodas   

Siųsti komentarą

Atšaukti

Vicki

0

 

 

236 14-04-11 пишет: В другом браузере пробовала запускать видео, тоже самое?  Th[a]eBat Был ли этот ответ полезным?

http://www.menshealthmeds.net/ http://www.purplepillonlin e.com/

Antradienis 15 gegužės 2012, 09:28

Rašyti atsakymą

Vardas *
Apsaugos kodas   

Siųsti komentarą

Atšaukti

Vardas *
Apsaugos kodas   

Siųsti komentarą